Daugelį metų šunys asistentai buvo naudojami tam, kad debetu sergantiems šeimininkams padėtų nustatytų žemą cukraus kiekį kraujyje ir įspėtų dėl artėjančio hipoglikemijos priepuolio. Mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kaip šunys tai padaro ir šios įžvalgos gali atverti naujas galimybes medicinoje.

Šunys labiau remiasi uosle, nei akimis. Mūsų keturkojai draugai gali pajusti mažiausius kvapo pokyčius – užtenka vienos dalelės iš trilijono. Mums tai atitiktų gebėjimą nustatyti, kad dviejų olimpinių baseinų dydžio vandens telkinys buvo pasaldintas vos vienu arbatiniu šaukšteliu cukraus. Tokie gebėjimai šunims leidžia dirbti medicinoje nustatinėjant ligas. Jie gali užuosti įvairias vėžio ir diabeto formas.

Diabeto atveju, treniruotas šuo gali nustatyti, ar jo šeimininko cukraus kiekis kraujyje žemas. Tai – galimo hipoglikemijos (tai – medicininis terminas, naudojamas kritiškai žemam cukraus kiekiui nusakyti) priepuolio ženklas.

Žmonėms, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, žemas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti drebulį, nesiorientavimą aplinkoje ir nuovargį. Negalėjimas gauti cukraus, gali sukelti priepuolį ar sąmonės praradimą. Dažnai tokie epizodai nutinka staiga ir be perspėjimo.

Kai treniruotas pajausti diabeto priepuolį šuo pajunta, kad šeimininkui kilo pavojus, jis apie tai praneša, atlikdamas iš anksto nustatytą veiksmą, tokį kaip lojimas, atsigulimas ar letenos uždėjimas ant šeimininko peties.

Tačiau kaip šunys sužino apie gresiantį priepuolį? Ką tiksliai jie pajunta ar užuodžia?

Į šiuos klausimus mokslininkai ilgai neturėjo atsakymo. Naujo tyrimo metu, kurį atliko mokslininkai iš Kembridžo universiteto Metabolinių ligų instituto, atsakymas pagaliau buvo surastas. Tai – izoprenas. Šunys užuodžia įprastą natūralią cheminę medžiagą, esančią žmogaus iškvepiamame ore.

Mokslininkai pakvietė dalyvauti tyrime 8 moteris, sergančias I tipo diabetu, ir stebėjimų metu sumažino jų cukraus kiekį kraujyje. Naudodamiesi plataus diapazono spektrometru jie tyrė tam tikras molekules. Ieškodami duomenų mokslininkai nustatė, kad izporeno kiekis ore padidėjo, kai kraujyje sumažėjo cukraus. Kai kuriais atvejais izopreno ore padaugėjo dvigubai.

Žmonės izopreno neužuodžia, tačiau mokslininkai nustatė, kad šunys į šį chemikalą reaguoja. Jie lengvai pajunta, kai jo padaugėja šeimininko iškvepiamame ore. Hipoglikemijos metu kūnas pagamina daug izopreno.

Mokslininkų nuomone, tai – šalutinis cholesterolio gamybos produktas. Jie nėra tikri, kodėl chemikalo padaugėja nukritus cukraus kiekiui kraujyje. Remdamiesi šiomis žiniomis mokslininkai norėtų pagaminti medicininį jutiklį, atliekantį tą pačią užduotį, kaip ir šunys.

Dar daugiau – šis įrenginys galėtų pakeisti kraujo ėmimo iš piršto testą, kuris yra nepatogus, skausmingas ir palyginti brangus. Svarbu šunų galimybių nepervertinti. Jie gerai nustato tam tikras vėžio rūšis, tokias, kaip urologines ir krūties, taip pat diabetą, tačiau nemažai tokių atvejų kelia šypseną, nes tyrimai apie šunų gebėjimą nustatyti ligas yra ankstyvose stadijose.

Teiginiai, kad šunys gali nustatyti plaučių vėžį ar net Parkinsono ligą, vis dar tiriami ir iki galo neįrodyti. Tačiau tai – perspektyvi medicinos sritis, kuri, atlikus panašius tyrimus į aprašytą šiame straipsnyje, gali atvesti prie naujų medicininių atradimų ir galingų medicininių technologijų. Šunų uoslė buvo tirta ne kartą. Apie įdomų tyrimą, kurio metu pasakota, kaip šunys suranda užkastą kaulą, rašė ir „Augintinis“.

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE:

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

KĄ PRIVALU APLANKYTI GYVŪNŲ MYLĖTOJAMS ŠIĄ VASARĄ

9 IŠSKIRTINĖS ŠUNŲ VEISLĖS, KURIAS PAMILSITE IŠKART!

KAIP IŠSIRINKTI TINKAMIAUSIĄ VETERINARIJOS KLINIKĄ SAVO AUGINTINIUI?

AUGINTINIS MAŽAME BUTE. KAIP SUTAUPYTI VIETOS IR SUTEIKTI GYVŪNUI KOMFORTĄ