Naminiai augintiniai perima iš savo šeimininkų ne tik staigaus streso būseną, bet ir ilgalaikį nepasitenkinimą, paskelbė švedų mokslininkai.

Stresas yra užkrečiamas. Vieno žmogaus staigus susierzinimas greitai persiduoda jo augintiniui arba net visam jų būriui. Mat į vieno gyvūno nerimą iškart sureaguoja visi kiti netoliese esantys jo gentainiai. Kaip pranešė švedų mokslininkai leidinyje „Scientific Reports“, toks prisiderinimas vyksta ir ilgalaikio streso atžvilgiu. Ne tik tarp šunų, bet ir tarp skirtingų gyvūnų rūšių.

Švedų mokslininkai per ilgalaikius tyrimus įrodė, kad šunys savo streso lygį sinchronizuoja su šeimininko būsena.

Taip pat paaiškėjo, kad egzistuoja ryšys tarp tam tikrų žmogaus asmenybės požymių ir streso hormonų (kortizolio) lygio šuns kailyje. O atvirkštinių duomenų nenustatyta – nėra jokių įrodymų, kad šuo daro įtaką šeimininko stresinei būsenai.

„Mūsų žiniomis, tai yra pirmasis tyrimas, įrodantis ilgalaikio streso sinchronizavimą tarp dviejų rūšių“, – paaiškino mokslininkė Lina Roth iš Linšiopingo universiteto. Šių tyrimų rezultatai yra dar vienas 15 000 metų egzistuojančio artimo ryšio tarp žmogaus ir šuns įrodymas.

Seniai buvo pastebėta, kad ūmus žmogaus stresas persiduoda šuniui. Streso lygio pokyčius mokslininkai nustato pagal laikiną kortizolio kiekio padidėjimą kraujyje ir seilėse. O plaukuose susikaupęs kortizolis būna ilgalaikio streso ir depresijos požymis.

Tokiu būdu buvo per ilgalaikius tyrimus nustatyti sinchroniški kortizolio lygio pokyčiai motinų ir jų vaikų plaukuose ir įrodyta, kad kūdikiai pajunta mamos susierzinimą.

Šį kartą švedų mokslininkų komanda žiemą ir vasarą tikrino kortizolio lygį 58 šunų (šetlando aviganių bei borderkolių) ir jų šeimininkių plaukuose. Šunys buvo vidutiniškai 4,7 metų amžiaus, o moterys – 46.

Šunų šeimininkės turėjo užpildyti anketas apie savo asmeninius charakterio bruožus (atvirumą, sąžiningumą, komunikabilumą, linksmumą, sugebėjimą bendrauti, emocinį labilumą) ir apie savo augintinį (jo paklusnumą, agresyvumą, bailumą). Ant šuns kaklo uždėta juostelė su matavimo prietaisu registravo šuns judrumą, nes jis galėjo turėti įtakos gyvūno kortizolio išsiskyrimui.

Abiem metų sezonais šunų kailio analizės parodė, kad žmogaus ir šuns streso lygis sinchronizuojasi. Šunų aktyvumas neturėjo įtakos ilgalaikiam stresui. Tačiau buvo nustatytas glaudus ryšys tarp tam tikrų žmogaus asmeninių ypatybių (pavyzdžiui, pesimizmo, nusivylimo, nepasitenkinimo) ir augintinio kortizolio lygių.

Kuo stipresnis buvo žmogaus emocinis labilumas, tuo mažesnė šuns kortizolio koncentracija. Tyrimo autoriai mano galį tai paaiškinti tuo, kad labai emocionaliai labilūs žmonės būna ypač stipriai prisirišę prie savo šunų, kurie juos raminamai veikia ir slopina stresą.

Paaiškėjo, kad kortizolio kiekis šunų plaukuose buvo tuo didesnis, kuo sąžiningesni ir atviresni buvo jų šeimininkai. Be to, ištirti ryšiai pasirodė esą dar glaudesni, kai šeimininkės augina kales.

Tyrimų rezultatai parodė, kad šuns streso lygis prisitaiko prie šeimininkės streso, bet ne atvirkščiai.

Šaltinis: „Long-term stress levels are synchronized in dogs and their owners“ („Scientific Reports“).

Gražina Vasiliauskienė

Informacijos šaltinis:

TAIP PAT SKAITYKITE:

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?