Prisiminkime seną legendą, kurioje teigiama, kad pasaulio kūrimo metu visi gyvūnai buvo išrikiuoti, kad galėtų paprašyti Dievo to, ko jiems labiausiai reikia. Povas paprašė grožio, gazelė – greičio, liūtas – drąsos, arklys – grakštumo ir taip toliau. Katė, stovėjusi eilės gale, paprašė visko po truputį – štai kodėl katė vadinama protingiausiu ir tobuliausiu gyvūnu.

Senovės Egipte katės buvo laikomos šventos dėl savo glaudaus ryšio su deive Basta. Ši deivė buvo garbinama už laimės ir gėrio nešimą į namus. Basta, kitaip dar vadinama Bastetė, kartais būdavo vaizduojama su liūtės galva, kartais – su katės. Dažnai prie jos kojų tupėdavo kačiukai arba ji juos laikydavo savo krepšyje. Lietuvoje katės randamos tik nuo 1390 metų (Kernavėje).

Naminė katė priskiriama (Felis catus) plėšriesiems žinduoliams, kačių šeimai ir giminei (Felidae, Felis). Manoma, kad naminė katė kilo iš Libijos katės (Felis silvestris lyvica) ir dėmėtosios stepinės katės (Felis silvestris ocreata). Kai kurios kačių veislės kildinamos iš Indijos stepinės katės ir laukinės europinės katės.

Iš laukinės katės integruotis į naminę padėjo patys žmonės, atrinkdami jas pagal spalvą, kūno formą, neišrankumą maistui, kailio kokybę ir panašiai. Pirmosios katės buvo prijaukintos maždaug 8000-3000 m. pr. m. e. Naujausi šaltiniai teigia, kad naminės katės daugiausia kilusios iš prijaukintų afroazinių kačių (Felis lybica) rūšies Felis lybica porūšio populiacijos, gyvenusios Mesopotamijoje. Kiti šaltiniai teigia, kad pirmosios katės buvo prijaukintos Kipre, maždaug 7000-6000 m. pr. m. e., anot dar kitų šaltinių Senovės Egipte apie 3500 m. pr. m. e.

Užmušti katę buvo didžiulis nusikaltimas ir už tai grėsė mirties bausmė

Sunku pasakyti, ar katė pati atėjo į žmonių namus, ar buvo atvesdinta. Viena tikrai aišku, kad jos žmonių būstuose bei gyvenime buvo labai reikalingos. Senovės Egipte katė buvo laikoma nakties, vaisingumo, gimstamumo, medžioklės deivės Bastos simbolis. Užmušti katę buvo didžiulis nusikaltimas ir už tai grėsė mirties bausmė. Tam, kuris išdrįsdavo nuskriausti katę, būdavo taikomos žiaurios kūno bausmės – jis netekdavo rankų pirštų ar visos rankos. Katės žūtis būdavo tikra nelaimė šeimoje. Gyvūno šeimininkai atlikdavo tam tikras sudėtingas apeigas. Gyvūno palaikus balzamuodavo ir paguldydavo į karstą. Senovės egiptiečių bei faraonų kapavietėse ir šventyklose randama tūkstančiai kačių mumijų.

Pačioje mūsų eros pradžioje naminių kačių atsirado Romos imperijoje, XI a. naminės katės paplito po visą Europą. Egipte garbinamas gyvūnas virto paprastu, graužikams naikinti, auginamu naminiu gyvūnu. Katė ir vėliau buvo vertinamos labai nevienodai. Vienur globojamos, kitur naikinamos. Pavyzdžiui, Anglijoje už katės vagystę ar užmušimą grėsė mirtis, o štai Prancūzijoje – katė buvo laikoma velniu, bjaurybe bei nepageidaujamu keturkoju. Juodų, kartais ir baltų kačių savininkai buvo gyvi deginami ant laužo, nes juos laikė bendrininkais su velniu ar šėtonu.

Dar ir šiandien girdimi posakius – „klastingas, gudrus kaip katinas”, „jei katė perbėgs kelią, lauk bėdos”, „juodas katinas – nelaimės ženklas” ir panašiai.

Įdomybės ir faktai

Naminės katės paprastai išgyvena nuo 14 iki 20 metų. Paprastai ilgiau išgyvena katės, neišleidžiamos į lauką, taip pat kastruotos katės, jeigu šios nenutunka.

Katės vaikščioja ne pilna pėda, o tik pirštais. Skirtingai nuo daugumos kitų žinduolių, katė eidama vienu metu perkelia abi tos pačios pusės kojas. Pėdas katė stato beveik į prieš tai buvusios pėdos vietą.

Sėkmingą nusileidimą lemia katės kūno lankstumas ir pusiausvyros pojūtis, kaulų ir letenų struktūra bei atsipalaidavimas kritimo metu. Yra žinoma, kad katės dažnai iškrenta iš didelio aukščio (pvz., 9 namo aukšto) ir nusileidžia be traumų.

Verta paminėti, jog ne visos katės nemėgsta vandens. Pasitaiko nemažai atvejų, kai katės savo noru plaukioja bei gaudo nedideles žuvis. Kačių baimė vandeniui aiškinama tuo, kad šioms nemalonu sušlapti ir šalti.

Taupydamos energiją, katės miega daugiau nei dauguma kitų gyvūnų (ypač daug miega senos katės); vidutiniškai per parą katė miega 12-16 valandų.

Lyginant su žmogumi, katės daug geriau mato naktį, bet prasčiau – dieną.

Katės uoslė maždaug 14 kartų geresnė nei žmogaus (katės nosyje yra dvigubai daugiau jautriųjų ląstelių), tačiau silpnesnė nei šunų.

Manoma, kad murkimo garsą sukelia ritmiški impulsai katės gerklose. Dažniausiai katės murkia, kai yra patenkintos. Dažnai murkiama esant tarp kitų kačių – pvz., motinai suradus savo kačiukus, juos žindant. Kartais gali murkti serganti ar stipraus streso ištikta katė – manoma, kad tai gali būti būdas nusiraminimui.

2018 m. duomenimis, naminių kačių (Felis catus) veislių skaičius nurodomas įvairiai: Tarptautinė kačių draugija (The International Cat Association) pripažįsta 71 veislę, tarptautinė kačių federacija (Fédération Internationale Féline) pripažįsta 48 veisles, kačių mėgėjų draugija (The Cat Fanciers’ Association) pripažįsta 41 veislę.

Smulkiausios veislės

Singapūro katė – smulkiausia natūrali naminių kačių veislė.

7 smulkiausių naminių kačių veislių sąrašas:

Singapūro katė (angl. Singapura Cat);
Munčkinas (angl. Munchkin cat);
Kornreksas (angl. Cornish Rex);
Devonreksas (angl. Devon Rex);
Pusiau ilgaplaukė Amerikos riestaausė katė (angl. American Curl);
Siamo katė (angl. Siamese cat);
Balio katė (angl. Balinese cat);
Stambiausios veislės

Meino meškėnas – stambiausia natūrali naminių kačių veislė

10 stambiausių, įskaitant hibridinių arba mišrūnų naminių kačių veislių sąrašas:

Savanos katė (angl. Savanah cat);
Meino meškėnas (angl. Maine Coon);
Chausis (angl. Chausie); vieno iš porūšių ir naminės katės (Felis catus) veislės.
Ragdolas (angl. Ragdoll);
Ragamufinas (angl. Ragamuffin);
Norvegų miškinė katė (angl. Norwegian Forest Cat);
Sibiro katė (angl. Siberian cat);
Britų trumpaplaukė katė (angl. British Shorthair);
Turkų van katė (angl. Turkish Van);
Amerikos trumpauodegė katė (angl. American Bobtail);

Remtasi informacija – lt.wikipedia.org

www.tavogyvunas.lt Visos teisės saugomos. Be raštiško leidimo, straipsnius perpublikuoti draudžiama.