Per karščius viena klaida kainuos numylėtinio gyvybę: patariame, kaip suteikti pagalbą
13 Bir, 2019

Per karščius viena klaida kainuos numylėtinio gyvybę: patariame, kaip suteikti pagalbą

Prasidėjusi vasara kartu su visais džiaugsmais bei malonumais atneša ir pavojų. Patys nuo karščio apsisaugoti galime gerdami daug vandens, pasislėpdami pavėsyje ar sukirtę porciją gaivinančių ledų. Tačiau nuo varginančio užplūdusio karščio derėtų apsaugoti ir savo keturkojį.

Esant karščiams, reikia stengtis gyvūnus laikyti namuose, kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje, duoti gerti daug vėsaus vandens. Jei yra galimybė – leisti atsigulti ant plytelių. Jos paprastai būna vėsesnės, nei kilimas ar kita grindų danga. Jei šuo yra puikios fizinės formos, jis karštį perneš lengviau, nei trumpasnukis šuo su antsvoriu, pavyzdžiui, anglų buldogų veislės šunims per karščius į lauką eiti tikrai nerekomenduojama.

Atsivėsinti padės maudynės vonioje ar užklotas suvilgytas rankšluostis. Šlapias kailis džiūdamas vėsina visą organizmą. Šuns odos sandara kitokia nei žmogaus – joje beveik nėra prakaito liaukų. Tai įrodo, kad šuns pažastys niekuomet nebūna šlapios nuo prakaito. Taigi, prakaituoti ir atsivėsinti visu odos paviršiumi jie negali. Pagrindinis būdas šuniui atsivėsinti – lekuoti pro burną ir kuo tankiau kvėpuoti. Išsiplėtusios liežuvio, snukio ir ausų kraujagyslės taip pat padeda atsivėsinti.

Per karščius niekada nepalikite šuns ar katės automobilyje.

Maisto mažiau, vandens daugiau

Karštomis vasaros dienomis augintiniams galioja tos pačios taisyklės, kaip ir žmonėms. Patartina neperkrauti skrandžio sunkiu maistu, geriau rinktis nedideles porcijas lengvai virškinamų produktų. Vertėtų šunį šerti vėliau, kai karštis ir saulės aktyvumas šiek tiek atlėgęs. Kai kurių šunų apetitas karštu laiku sumažėja savaime, tad jei šuo ėda mažiau, nerimauti dėl to nereikia. Papildomi vitaminai ar maisto papildai nėra būtini.

Karštu oru būtina daug gerti. Svarbu sekti, ar šunys bei katės išgeria pakankamai vandens. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Apytikriai vienam sveiko šuns kūno kilogramui per dieną reikia maždaug 40 ml vandens. Svarbu, kuo gyvūnas šeriamas – sausu ar drėgnu ėdalu. Ėsdamas sausą maistą, šuo ar katinas vandens laka daugiau, kadangi brinkdamos granulės sugeria skysčius. Vandens suvartojimą lemia ir fizinis aktyvumas, aplinkos temperatūra ar drėgnumas. Šiltuoju metų laiku gyvūnas skysčių išlaka iki 2-3 kartų daugiau negu žiemą. Retsykiais galima šunį palepinti ledais. Tačiau šis produktas neturėtų būti vandens pakaitalas.

Ledai yra pieno produktas, o pieno augintiniams reikėtų vengti. Ledų šuniui galima duoti tik įsitikinus, kad jis toleruoja laktozę. Dalis suaugusių kačių ir šunų nevirškina piene esančios laktozės ir tai sukelia virškinimo problemas: nuo pilvo skausmo ir pūtimo iki viduriavimo. Nors vienas kitas kąsniukas per karščius stipriai pakenkti neturėtų. Ilgaplaukiams karščiau, tačiau pavojus nekyla Ilgaplaukių šunų plaukų danga storesnė ir stipriau sulaiko kūno temperatūrą, dėl to jiems vasarą būna šiek tiek karščiau. Tiesa, karščio pavojaus stiprumas priklauso nuo kailio ilgumo, o nuo kitų priežasčių. „Karštis ypač pavojingas vyresniems, antsvorio kamuojamiems, sergantiems, trumpasnukiams gyvūnams.

Karštomis dienomis patartina dažniau maudyti gyvūną vėsiame ežero ar upės vandenyje. Labai šaltas vanduo, pavyzdžiui, šaltinio – pavojingas. Juo galima suvilgyti augintinį, sudrėkinti jo kailį.

Nerekomenduojama palikti automobilyje

Vasarą gyvūnams itin pavojingas šilumos smūgis. Perkaitus gyvūnas ima karščiuoti – kūno temperatūra pakyla virš 40 laipsnių Celsijaus. Perkaitęs keturkojis tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės ar nugrimzti į komą.  Per karščius niekada nepalikite šuns ar katės automobilyje. Palikti augintinį kaistančioje mašinoje net ir pravertais langais nors minutei – yra labai pavojinga jo gyvybei.

„Šilumos smūgis „trinkteli“ labai netikėtai ir kartais išgelbėti gyvūną jau gali būti per vėlu.  Parduotuvės aikštelėje pastebėjus automobilyje paliktą šunį ar katę, negalima likti abejingam – reikėtų apie tai pranešti parduotuvės apsaugos darbuotojams, kad šie surastų šeimininkus. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, ir apie tai reiktų pranešti atsakingoms tarnyboms.

Ką daryti, jei šunį ištiko šilumos smūgis?

Karštu oru šuo turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio – fiziniais pratimais patartina užsiimti tik ryte arba vakare. Paklaustas, kokia oro temperatūra naminiam gyvūnui yra pavojinga sveikatai, Tikslų skaičių pasakyti sunku, pavojus ir rizika perkaisti šuniui priklauso ir nuo sąlygų, o ne tik nuo temperatūros. Jei šuo gali atsivėsinti vandens telkinyje ar pailsėti pavėsyje, tuomet lauke gali būti ir ilgėliau. Jei jūsų gyvūnas perkaito, nesuteikus pagalbos, jis nugaiš.

Perkaitusį šunį būtina skubiai nunešti į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldyti ant vėsios žemės ar plytelių. Atvėsinti padės ventiliatorius. Užklokite šlapiu rankšluosčiu ar apšlakstykite vėsiu vandeniu. Ištikus šilumos smūgiui, gali sutrikti augintinio elgesys. Būkite atsargūs, kantrūs, atidūs, raminkite jį. Stebėkite augintinio savijautą, nepalikite vieno. Jei būklė negerėja ar jei pamatavus gyvūno kūno temperatūrą, ji yra aukštesnė, nei 40 laipsnių, būtina skubi veterinaro pagalba.

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

STOVYKLOS VAIKAMS IR PAAUGLIAMS SU ŽIRGAIS BEI KITAIS GYVŪNAIS

POPULIARIAUSIOS PRAMOGŲ VIETOS LIETUVOJE GYVŪNŲ MYLĖTOJAMS

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą