Susipažinkite su pačiomis nuodingiausiomis pasaulio gyvatėmis.

Gyvatė barškuolė. Ši gyvatė priklauso angių šeimai, ją galima sutikti tiek Pietų, tiek Šiaurės Amerikoje. Jos uodega skleidžia garsą, primenantį barškėjimą. Rombinė barškuolė yra nuodingiausia Šiaurės Amerikos gyvatė. Jaunos šios rūšies atstovės nesugeba kontroliuoti aukai suleidžiamo nuodų kiekio, todėl jos laikomos pavojingesnėmis nei senos gyvatės. Daugumos gyvačių barškuolių rūšių nuodai yra hemotoksiniai, tirpdantys kraujo kūnelius, sukeliantys vidaus organų degeneracinius procesus bei stabdantys kraujo krešėjimą. Sunkumas kvėpuojant, seilėtekis, paralyžius ir pastovus kraujavimas iš žaizdos – pagrindiniai gyvatės barškuolės įkandimo simptomai. Negydomi tokie įkandimai dažniausiai baigiasi mirtimi. Tačiau laiku suleidus priešnuodžių, aukų mirtingumas sumažėja iki 4 procentų.

Mirtinoji gyvatė. Mirtinoji gyvatė priklauso aspidų genčiai, sutinkama Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje. Mirtinosios gyvatės medžioja ir žudo kitas gyvates surengdamos joms pasalą. Šie žvynaropliai savo trikampio pavidalo galva bei trumpu kūnu labai primena angis. Paprastai šios žudikės savo aukai suleidžia nuo 40 iki 100 miligramų nuodų. Mirtinosios gyvatės įkandimas yra vienas pavojingiausių pasaulyje, o suleidžiamas neurotoksinas aukai per 6 valandas sukelia paralyžių ir mirtį. Įkandimo simptomai pasirodo per 24–48 valandas, gana sėkmingai gydoma priešnuodžiais. Tačiau mirtingumas išlieka pakankamai aukštas – net 50 procentų mirtinosios gyvatės įkandimų baigiasi mirtimi.

Angis. Tai labiausiai pasaulyje paplitusi gyvatė. Nuodingiausios yra Daboia bei Echis angys, sutinkamos Centrinėje bei Pietryčių Azijoje, Kinijoje, Indijoje. Angys aktyviausiai veikia naktimis, ypač po lietaus. Kanda jos tiesiog žaibiškai, įkandimo vietą labai skauda ir ji pradeda greitai tinti, iš žaizdos bėgantis kraujas ilgai nekreša. Po angies įkandimo krenta kraujo spaudimas ir sulėtėja širdies ritmas, o įkandimo vietoje susiformuoja pūslė. Maždaug trečdaliui aukų pradeda tinti veidas, dažnai vemiama. Mirtis gali ištikti per 14 dienų nuo įkandimo, priežastis – kraujo užkrėtimas, kvėpavimo sutrikimas, širdies raumens nepakankamumas.

Filipinietiška kobra. Daugelis kobros rūšių nepatektų į nuodingiausių gyvačių dešimtuką, tačiau filipinietiška kobra yra išimtis. Ši gyvatė sugeba savo nuodus purkšti net trijų metrų atstumu. Įkandimo vieta dažniausiai lieka nepakitusi, tačiau neurotoksinai, kurių suleidžia kobra, sukelia kvėpavimo bei širdies ritmo sutrikimus, galvos skausmą, karščiavimą, vėmimą, viduriavimą, konvulsijas. Dažniausiai auką mirtis ištinka per 30 minučių.

Tigrinė gyvatė. Ši gyvatė sutinkama Australijoje, jos nuoduose yra labai didelis kiekis neurotoksino. Mirtis dažniausiai ištinka per 6–24 valandas, tačiau retesniais atvejais agonija gali trukti tik pusę valandos. Iki tinkamų priešnuodžių suradimo, 60–70 procentų tigrinės gyvatės aukų ištikdavo mirtis. Simptomai – skausmas pėdų arba kaklo srityje, dilgčiojimas, galūnių nutirpimas, kvėpavimo sutrikimai ir paralyžius. Tigrinė gyvatė pirma niekada nepuola ir stengiasi pabėgti, tačiau užspeista į kampą puola ir labai tiksliai bei greitai įkanda.

Juodoji mamba. Paplitusi Afrikoje, ši gyvatė yra labai agresyvi, o kerta labai tiksliai. Juodosios mambos yra greičiausios gyvatės pasaulyje, sugebančios šliaužti 20 km / h greičiu. Šis žvynaroplis savo aukai iš eilės gali įkasti net 12 kartų. Viena nuodų dozė gali numarinti iki 25 suaugusių žmonių. Vienu įkandimu juodoji mamba vidutiniškai suleidžia iki 120 mg neurotoksino, kartais sugeba suleisti net iki 400 miligramų. Juodosios mambos aukai pradeda dilgčioti burnoje, dvejintis, išmuša prakaitas, sukyla didelis seilėtekis, burnoje bei nosyje pasirodo putos, prarandama raumenų kontrolė. Jei įkandimas negydomas, intoksikacija sukelia stiprų pilvo skausmą, karščiavimą, vėmimą, išblyškimą, šoką, inkstų bei širdies veiklos sutrikimą, paralyžių. Galų gale įkastąjį ištinka konvulsijos ir mirtis. Negydant priešnuodžiais, juodosios mambos aukų mirtingumas siekia 100 procentų. Priklausomai nuo įkandimo pobūdžio, mirtis ištinka per 15 minučių–3 valandas.

Taipanas. Šios gyvatės, sutinkamos Australijoje, nuodai – patys toksiškiausi pasaulyje. Vieno įkandimo metu suleidžiamas nuodų kiekis nužudytų 100 suaugusių žmonių. Taipano suleidžiamas neurotoksinas sukelia stiprų kraujo krešėjimą, taip suformuodamas trombus arterijose bei venose, mirtis auką ištinka per 45 minutes. Prieš išrandant priešnuodžius, taipano įkandimai visada baigdavosi mirtimi. Tačiau ir laiku suteikus medicininę pagalbą, pacientams tenka ilgą laiką išbūti intensyviosios terapijos skyriuje. Taipanai savo morfologija, elgesiu bei gyvenamomis vietomis yra labai panašūs į juodąsias mambas

Mėlynasis kriatas. Sutinkamas Pietryčių Azijoje bei Indonezijoje, 50 procentų įkandimų baigiasi mirtimi net ir suleidus priešnuodžių. Kriatai medžioja kitas gyvates, netgi savo rūšies atstovus. Dažniausiai jie aktyvūs naktį. Nors labai nuodingi ir agresyvūs, kriatai pirmi nepuola, dažniau slepiasi. Kriatų nuodai 16 kartų stipresni už kobrų nuodus. Simptomai – raumenų mėšlungis, kūno drebulys, spazmai, o vėliau įvykstantis paralyžius. Laimei, kriatų įkandimai nėra dažni, nes šios gyvatės paprastai aktyvios tik nakties metu. Aukų mirtingumas laiku nesuleidus priešnuodžių – iki 85 procentų, mirtis ištinka po 6–12 valandų. Netgi suleidus priešnuodžių, auką gali ištikti koma ar net mirtis

Rytietiška rudoji gyvatė. Labai nuodingas žvynaroplis, greitas ir agresyvus, sutinkamas Australijoje. Savo aukas vejasi ir pakartotinai kanda. Jaunų gyvačių nuodai tokie stiprūs, kad gali nužudyti suaugusį žmogų. Nuodai – didelės koncentracijos neurotoksinas, sukeliantis stiprų kraujo krešėjimą. Laimei, daugiau nei pusė rytietiškos rudosios gyvatės įkandimų nėra nuodingi. Šie ropliai konfrontacijos su agresoriumi stengiasi išvengti bet kokia kaina, tad, jei netyčia susitikote vieną jų vaikštinėdami laukinėje gamtoje, – sustokite ir nejudėkite, nes ši gyvatė labai jautriai reaguoja į judesius.

Informacijos šaltinis: