Augintinių šeimininkai Vilniuje ne visada laikosi taisyklių, tačiau situacija, lyginant su tuo, kas buvo prieš 20 metų – stipriai pasikeitusi. Vis tik dar ir šiandien kai kuriems yra sunku susirinkti savo mylimų keturkojų „dovanėles“ ar vedžioti su pavadžiu bei tai daryti nedraudžiamose vietose.

Nors daugelis vilniečių laikosi taisyklių, savivaldybės atstovas pastebi, kad yra piktybiškų žmonių, su kuriais nepadeda nei žmogiški pokalbiai ar baudos, kurių yra gavę ne vieną ir ne dvi. Apie augintinių laikymo ir vedžiojimo taisykles, atsakomybę už savo augintinio ir aplinkinių gerovę bei iššūkius prižiūrint viešąją tvarką ir baudų dydžius, nesilaikant reglamentuotų gyvūnų laikymo taisyklių, „Žinių radijo“ laida „Ekspertai pataria“ kalbėjosi su Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresniuoju patarėju Gintaru Lepersku. Pasak savivaldybės atstovo, situacija sostinėje dėl augintinių ekskrementų surinkimo labai pasikeitusi, lyginant su tuo, kas buvo prieš 10–20 metų. Nors taisyklių laikosi ne visi, tačiau savo šunų „dovanėlių“ nesurenkantys asmenys, pasak G. Lepersko, tampa labiau išimtimi iš taisyklės.

„Jau nebebūna krūvomis, o tik pavienės krūvelės. Dar giliau pastudijavus, dažnai paaiškėja, kad viename daugiabučiame name yra koks vienas žmogus, kuris nerenka, ir jeigu jis išveda šunį dukart per dieną, tai per dieną būna dvi krūvelės, o per mėnesį – 60 krūvelių“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas. Svarbiausios viešosios tvarkos taisyklės, susijusios su augintiniais, yra tvarkingas jų vedžiojimas su pavadžiu, išmatų surinkimas, vedžiojimas su antsnukiu, jei taisyklės tam įpareigoja. Pasak G. Lepersko, dažniausia šunų šeimininkų klaida yra manymas, kad jei jie žino, kad jų augintinis nepavojingas ar nepuls, galvojimas, kad taisyklės jiems negalioja. Toks užtikrintumas kartais gali tapti didesnės problemos dalimi, nes šuo nebūtinai gali įkąsti, didesnio gyvūno netikėtas šuolis gali išgąsdinti, parversti ir taip sužaloti vaiką, ištepti ar suplėšyti praeivio drabužius. Visa tai būtų nepageidaujamos pasekmės, todėl norint jų išvengti, patariama adekvačiai vertinti situacijas ir į augintinį žiūrėti ne savo akimis, o svetimo žmogaus, kuris jūsų augintinio nepažįsta. Taip pat persistengia ir kita pusė: yra žmonių, kurie mano, kad kiekvienas didesnis šuo privalo būti au antsnukiu, kas yra visiška netiesa.

„Su antsnukiu vedami tik pavojingų veislių šunys, kurių yra labai nedaug. Visiems kitiems antsnukiai nėra privalomi. Tačiau tai nereiškia, kad jei savininkas jaučia poreikį, jis negali uždėti antsnukio“, – tvirtina sostinės savivaldybės atstovas.

Vienus pažeidėjus užtenka įspėti praeiviams, o kiti – piktybiški. Tada žmonės rašo skundus, į vietą vyksta pareigūnai, kurie, atlikę patikrinimą, pirmiausia informuoja pažeidėją, kad taip elgtis nereikėtų. Jei situacija kartojasi, baudos – neišvengiamos. Savivaldybės atstovas ragina fotografuoti ir filmuoti pažeidėjus, nes neretai šie, jei yra piktybiški, pareigūnams ima meluoti, kad tai pirmas kartas, tačiau jei pareigūnai turi vaizdinius įrodymus, tada su tokiais žmonėmis būna kita kalba. Kitas pažeidimas – gyvūnų vedžiojimas tam draudžiamose vietose. Dažnai keturkojų šeimininkai užsuka į vaikų žaidimo aikšteles, tačiau G. Leperskas primena, kad šios – skirtos vaikams. „Vaiką atvedus į žaidimo aikštelę, kol jis supasi, šunį galima pasivesti toliau ir vaiką stebėti, ir su gyvūnu pabūti“, – tvirtina savivaldybės atstovas. Šunų nereikėtų vesti į vietas, kur yra įrengti draudžiami ženklai: tai gali būti parduotuvės, parkai, kapinės ir kt.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas įspėja, kad viešose vietose vykdomi dresūros užsiėmimai – nėra išimtis ir jų metu galioja tos pačios taisyklės. „Nepaisant gyvūnų dresuotojų pasitikėjimo augintiniu, būtų daug geriau, kad būtų dresuojama uždarose teritorijose. Net ir naudojantis šunų vedžiojimo aikštelėmis, tai nereiškia, kad gali išprašyti kitus iš tos aikštelės“, – primena Vilniaus savivaldybės atstovas. Be netinkamo vedžiojimo viešose vietose, augintiniai neretai viešai ir šukuojami. Taip darantiems vilniečiams patariama susirinkti likusius kailio kuokštus ir išmesti į artimiausią šiukšlių dėžę ar konteinerį, kurių, pasak Vilniaus atstovo, mieste netrūksta. Sostinės daugiabučiuose neretai kyla problemų ir dėl augintinio keliamo triukšmo. Jei šuo retai loja, kai yra laimingas ir saugus su šeimininku, tai paliktas vienas namuose gali kaukti, staugti ir kitaip sukelti kaimynams diskomfortą. G. Leperskas pataria pirmiausia pataria pasikalbėti su pačiu kaimynu, mat netrūksta kuriozų, kai žmonėms nebendraujant, pirmiausia rašomas skundas ir keturkojo savininkas tik atvykus pareigūnams sužino, kad šuo kelia triukšmą likęs vienas.

Reikia suprasti, kad situacija nepasikeis iškart, tačiau jei niekas nesikeičia kurį laiką, sostinės savivaldybės atstovas ragina kreiptis į juos. „Šunims būna arba nuobodu, arba jis ilgisi. Tai šeimininkams reikėtų sugalvoti, kaip užimti gyvūną, kai jūsų nėra namuose. Kai kuriems šunims galima nupirkti didelį kaulą, kuris tarps ir užsiėmimu, ir žaidimu“, – probleminių augintinių šeimininkams pataria specialistas. G. Leperskas primena, kad baudos – ne tokios ir mažos. Už šunų vedžiojimą be pavadėlio, ekskrementų nesusirinkimą, ar vedžiojimą draudžiamoje teritorijoje pirmą karta bauda Vilniuje siekia iki 120 eurų, tačiau kiekvienas pakartotinis nusižengimas atsieis jau beveik dvigubai brangiau – 230. Pasak specialisto, Vilniuje esama tokių pažeidėjų kurie baudą už tą patį pažeidimą sumokėjo ne vieną, ir ne du kartus.

Žinių radijas“

V.Ščiavinsko nuotr.

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE:

KRISTINOS VETERINARIJOS CENTRAS – VIENINTELĖ TOKIO POBŪDŽIO KLINIKA AUKŠTAITIJOJE!

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

ŠVELNUČIŲ NAMAI- JŪRŲ KIAULYČIŲ VEISLYNAS

NIBRIŲ ŽIRGYNĖLIS ĮVAIRIOMS ŠVENTĖM