17 Geg, 2018

Šunys, kuriuos lydi aplinkinių nuostabos ir susižavėjimo šūksniai

Berno zenenhundų veislės gerbėjai rinkosi Laisvės aikštėje – jau trečius metus Panevėžyje vyko pasaulinis pasivaikščiojimas su šiais įspūdingo dydžio, bet labai draugiškais šunimis.

Pirmaisiais metais tokiame pasivaikščiojime Panevėžyje dalyvavo 17 Berno zenenhundų, pernai – 14, o šiemet – 10. Nepaisant to, kad šunų šeimininkai dėl gražaus oro turėjo kitų planų, gerų emocijų – aplinkinių nuostabos ir susižavėjimo šūksnių buvo apstu.

Pasak vienos iš pasivaikščiojimo organizatorių Giedrės Fiodorovienės, praeivių akis traukiantis renginys pirmiausia svarbus patiems augintojams.

„Labai mylime šios veislės šunis. Visi susiburiame, visiems linksma, turime bendrų minčių“, – sako ji.

Pasaulinis pasivaikščiojimas su Berno zenenhundais Panevėžyje © L. Varanauskas
Pasaulinis pasivaikščiojimas su Berno zenenhundais Panevėžyje © L. Varanauskas

Visi Berno zenenhundų šeimininkai savo šunis tiesiog dievina. L. Varanausko nuotr.

Šios veislės šunų pasaulinio pasivaikščiojimo pradininkai yra kanadiečiai. Pasak G. Fiodorovienės, akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į išmetamus, paliekamus globos namuose augintinius. Tokia dalia ištinka ir gražiuosius Berno zenenhundus.

„Šunys gražūs, kilmingi, o vis tiek pasitaiko išmestų į gatvę“, – piktinasi ji.

Tą pačią dieną šie keturkojai gauruoti gražuoliai rinkosi į eisenas ir Vilniuje, Šiauliuose.

Pasaulinis Berno zenenhundų pasivaikščiojimas savaitgalį vyko ir kitose Europos šalyse, taip pat JAV, net tolimojoje Australijoje. Nuotraukos iš šių renginių vėliau siunčiamos į Kanadą.

Pasaulinis pasivaikščiojimas su Berno zenenhundais Panevėžyje © L. Varanauskas
Pasaulinis pasivaikščiojimas su Berno zenenhundais Panevėžyje © L. Varanauskas

Berno zenenhundai išsiskiria geru būdu. L. Varanausko nuotr.

Žaismingi šunys

Panevėžiečių Fiodorovų šeimoje Bela jau šešerius metus yra pilnateisė šeimos narė. Pasak G. Fiodorovienės, šios veislės šunys žavi tuo, kad, nors ir yra dideli, visiškai neagresyvūs. Visgi, juokiasi šeimininkė, kai Bela loja, atrodo, tarsi riaumotų pats pikčiausias žvėris.

Šeimininkei dažnai tenka ir atsakinėti į praeivių klausimus, pasakoti apie veislę, nuraminti, kad tai – neagresyvūs šunys, labai mylintys žmones. „Šeimoje auga du berniukai. Bela labai myli vaikus, suteikia daug džiaugsmo ne tik suaugusiems, bet ir jiems“, – pasakoja G. Fiodorovienė.

Jos teigimu, Bela dabar suaugusi, tad šunybių neprikrečia. Tačiau maža būdama, kaip ir visi šuniukai, dygstant dantukams, graužė viską, kas jos kely pasitaikydavo.

„Ir knygą „suskaitė“, ir visas šlepetes sugraužusi buvo“, – šypsosi Giedrė.

O aštuonerių metų Toska su šeimininku Žilvinu Kliopmanu pasauliniame Berno zenenhundų pasivaikščiojime dalyvauja jau penktą kartą – du kartus vyko ir į Šiaulius.

„Šie šunys žavi charakteriu, gerumu, ramumu. Žmonės jų nebijo. Ką tik sutikome verkiančią mergaitę. Ši pamatė šunį ir nustojo verkti – pradėjo juoktis“, – apie geras augintinės teikiamas emocijas pasakojo Žilvinas.

Anot jo, Toskai smagių istorijų nutinka kasdien – užtenka išvesti pasivaikščioti.

„Jauna buvo nepaklusni. Būdavo, reikia eiti namo, o ji atsigula kur nors vidury lauko ir pasiimk, kad nori. Dabar apsiramino“, – pamena Ž. Kliopmanas.

Pasaulinis pasivaikščiojimas su Berno zenenhundais Panevėžyje © L. Varanauskas
Pasaulinis pasivaikščiojimas su Berno zenenhundais Panevėžyje © L. Varanauskas

Suaugę Berno zenenhundai sveria tikrai nemažai. L. Varanausko nuotr.

Begalinis džiaugsmas

Trejų metų Colis sveria daugiau nei 70 kilogramų, kartais būna ganėtinai užsispyręs, tad jo šeimininkui Sigitui Šulskiui pavedžioti augintinį neretai tampa iššūkiu.

„Jis draugiškas šuo, bet turi daug jėgos ir tą žino. Jei užsispiria kažkur nueiti, paprastai ir nueina“, – vos spėja sakinį baigti Sigitas ir tuoj pat Colis pademonstruoja, ką sugeba, nusitempdamas šeimininką prie pamatytos pažįstamos moters.

Anot S. Šulskio, šios veislės šunys labai meilūs ir trokšta kompanijos. Guli šalia žmogaus, o šiam pasikėlus eiti, seka paskui.

„Prieraišus, mielas šuo. Jei pamatė pažįstamą žmogų, sunku nulaikyti. Jis gali iš džiaugsmo netyčia  apversti, apseilėti. Išeini į rūsį penkioms minutėm, grįžti namo ir atrodo, kad pusę metų nematė – džiaugsmo būna iki baldų išstumdymo“, – juokiasi Colio šeimininkas.

Daiva Savickienė | Sekundė
Nuotraukos: © L. Varanauskas

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą