Babeziozė

Babeziozė – tai erkių platinama liga, kuri dar vadinama piroplazmoze. Babeziozę sukelia Babesia canis – tai pirmuonys (vienaląsčiai organizmai). Patekę į šuns organizmą, B. canis pirmuonys parazituoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose. Ligos sukėlėjas sparčiai dauginasi eritrocituose ir sukelia jų irimą. Irstant eritrocitams gyvūno organizme vystosi hemolizinė anemija.

Inkubacinis laikotarpis – tai laikotarpis nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo. Gyvūnui užsikrėtus babezioze inkubacinis laikotarpis vidutiniškai trunka dvi savaites. Visgi, pirmieji ligos simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms dienoms po erkės įsisiurbimo (tai ūmi ligos forma). Kai kuriais atvejais klinikiniai požymiai pasireiškia po erkės įsisiurbimo praėjus keliems mėnesiems ar net metams (tai lėtinė ligos forma arba besimptomė ligos eiga).

Klinikiniai požymiai. Klinikiniai požymiai gyvūnui susirgus babezioze gali būti labai įvairūs. Dažniausiai gyvūnas:

• tampa vangus;

• neėda;

• karščiuoja (temperatūra pakyla >39OC);

• pasireiškia vėmimas, kai kuriais atvejais viduriavimas;

• vienas specifiškiausių šios ligos simptomų – pakitusi šlapimo spalva. Šlapimas būna tamsus. Dėl besivystančios anemijos gyvūno gleivinės tampa blyškios, gyvūnas jaučia silpnumą, jam sunku vaikščioti;

• sunkesniais atvejais pastebimi neurologiniai reiškiniai, raumenų silpnumas.

Pavojinga tai, jog babeziozė dažnai sukelia inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumą. Tokiu atveju vystosi organizmo intoksikacija, gelta.

Esant lėtinei babeziozės formai gyvūnas būna:

• vangesnis;

• pastebimas prastas apetitas;

• anoreksija;

• silpnumas;

• kartais pasireiškia trumpalaikis karščiavimas, kuris vis kartojasi;

• dažnai pastebimi nervinės sistemos sutrikimai: neadekvatus elgesys, traukuliai;

• kasos uždegimas – taip pat viena iš galimų komplikacijų.

Babeziozė diagnozuojama:

• atliekant morfologinį kraujo tyrimą – matomas eritrocitų, trombocitų skaičiaus sumažėjimas – anemijos vystymasis;

• taip pat labai naudinga daryti periferinio kraujo tepinėlį, kurį mikroskopuojant dažnai matomi babeziozės sukėlėjai parazituojantys raudonuosiuose kraujo kūneliuose;

• svarbu žinoti apie babeziozės sukeliamas komplikacijas, todėl rekomenduojama atlikti biocheminį kraujo tyrimą, kuris leidžia įvertinti gyvūno inkstų ir kepenų funkciją, nustatyti ligos sunkumą ir parinkti efektyviausią tolimesnį gydymą.

Erlichiozė

Erlichiozė – tai liga, kurią dažniausiai sukelia Ehrlichia canis. E. canis priskiriamos riketsijoms (organizmai tarp viruso ir bakterijos). Erlichiozė dažnai perduodama kartu su babezioze, todėl dažnai ir gydymas būna kompleksinis ( priešnuodis + antibiotikai).

E. canis patekusios į šuns organizmą dauginasi baltuosiuose kraujo kūneliuose – leukocituose ir sukelia jų skaičiaus sumažėjimą. Sukėlėjas gali migruoti į limfmazgius, blužnį, kepenis ir kaulų čiulpus, todėl dažnai apžiūros metu palpuojant apčiuopiamas šių organų apimties padidėjimas. Taip pat erlichiozė sukelia kraujo plokštelių – trombocitų irimą. Trombocitai yra labai svarbūs kraujo krešėjimo mechanizme.

Yra skiriamos kelios erlichiozės formos ūmi ir lėtinė.

Esant ūmiai ligos formai, pirmieji ligos simptomai pasireiškia po užsikrėtimo praėjus 2-3 savaitėms. Lėtinės ligos formos atveju, ligos simptomai gali išryškėti tik po kelių mėnesių ar net metų.

Pagrindiniai klinikiniai ligos požymiai:

• apetito netekimas;

• letargija;

• išsekimas;

• karščiavimas;

• anemija, kraujavimas iš nosies;

• konjunktyvitas, išskyros iš akių;

• sutinę ir skausmingi sąnariai.

Lėtinės eigos atveju dažnai vystosi glomerolonefritas – inkstų funkcijos nepakankamumas, sąnarių uždegimas – artritas, pastebimi neurologiniai požymiai.

Erlichiozė diagnozuojama atliekant:

• morfologinį kraujo tyrimą. Matomas leukocitų, eritrocitų ir trombocitų skaičiaus sumažėjimas;

• kraujo tepinėlyje leukocituose gali būti matomi erlichiozės sukėlėjai, taip pat limfocitų pakitimai;

• rekomenduojama atlikti biocheminį kraujo tyrimą, kad būtų įvertinta vidaus organų veikla ir galimos komplikacijos;

• norint patikslinti diagnozę, atliekamas SNAP 4Dx spartusis testas. Atliekant šį testą gyvūno kraujyje aptinkami antikūnai prieš ligos sukėlėją. Jo tikslumas 90%.

Anaplazmozė

Anaplazmozė – tai dar viena erkių platinama liga. Sukėlėjas priskiriamas riketsijoms. Erkės ligos sukėlėją perduoda tik jei būna įsiurbusios ne trumpiau nei 48 valandas.

Pagrindiniai anaplazmozės klinikiniai požymiai yra nespecifiniai:

• vangumas, apatija;

• apetito netekimas;

• karščiavimas.

Rečiau pastebimi požymiai:

• blyškios gleivinės;

• vėmimas, viduriavimas, neįprastai tamsios išmatos;

• kraujavimas iš nosies.

Sunkesniais atvejais pastebimas šlubavimas, skausmingi sąnariai, traukuliai. Gali vystytis anemija.

Yra nustatyta ir subklinikinė anaplazmozės forma – tokiu atveju nepastebima jokių akivaizdžių klinikinių požymių. Vieninteliai ligos simptomai gali būti mažakraujystė, periodiškai pasikartojanti trombocitopenija ar besivystantis artritas.

Anaplazmozė diagnozuojama:

• atliekant morfologinį kraujo tyrimą – nustatoma trombocitopenija, limfocitopenija, kai kuriais atvejais anemija. Šiuo atveju kraujo tepinėlis nėra informatyvus.

• kadangi anaplazmozės klinikiniai požymiai yra nespecifiniai, tikslinga atlikti SNAP 4Dx testą, kuris greitai ir tiksliai parodo ar gyvūnas serga erkių platinamomis ligomis.

Boreliozė

Boreliozė dar vadinama Laimo liga. Šios dvi ligos taip pat dažnai perduodamos kartu. Boreliozės sukėlėjas – bakterija Borrelia burgdorferi. Laimo liga gali užsikrėsti ir žmonės, tačiau žmonių ir šunų ligos simptomais skiriasi.

Dažniausiai klinikiniai boreliozės simptomai pasireiškia po erkės įsisiurbimo praėjus 2-5 mėnesiams.

Pagrindiniai šios ligos požymiai:

• apetito praradimas, mieguistumas;

• karščiavimas;

• skausmingi ir patinę sąnariai (dažniausiai užpakalinių kojų);

• padidėję limfmazgiai;

• dažnai boreliozė komplikuojasi sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu; Retais atvejais ši liga sukelia širdies ir nervų sistemos pažeidimus.

Diagnozuojant boreliozę atliekami:

• morfologinis ir biocheminis kraujo tyrimai;

• tikslingiausia nustatyti gyvūno kraujyje antikūnus prieš ligos sukėlėją. Tai daroma atliekant SNAP 4Dx testą.

SVARBU!

Diagnozavus erkių platinamą ligą, gydytojas skiria specifinį gydymą. Esant babeziozei, reikalingas specialus priešnuodis veikiantis prieš ligos sukėlėją. Esant kitoms erkių platinamoms ligoms skiriamas tam tikras ilgas antibiotikų kursas. Esant antrinėms komplikacijos, taikomos papildomos gydymo priemonės. Gyvūnui pasijutus geriau, jokiu būdu negalima nutraukti antibiotikų anksčiau be vet. gydytojo leidimo.

Nuo gydymo pradžios praėjus dviem savaitėm, rekomenduojama pakartotinai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų stebima kaip kinta kraujo parametrai (ar didėja trombocitų skaičius, nesivysto mažakraujystė), pakartotinai įvertinama vidaus organų veikla. Kartais ligos pradžioje biocheminiai kraujo parametrai nepakinta, o tik vėliau pasireiškia kokių nors organų nepakankamumas, todėl esant abejonėms, jei šuo nesveiksta taip kaip norėtųsi, griežtai rekomenduojame atlikti šį tyrimą. 

Erkių platinamos ligos yra pavojingos Jūsų augintiniui, nes dažnai sukelia komplikacijas, kurios ne visada yra išgydomos. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos formos, sunkumo, kaip anksti liga buvo diagnozuota, taip pat nuo individualių organizmo savybių (imuniteto, gyvūno amžiaus, prieš tai buvusių ar esamų gretutinių ligų).

Geriausia erkių platinamų ligų prevencija – tai apsaugos priemonių nuo erkių naudojimas nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Veterinarijos gydytojas patars ir padės išsirinkti kuri priemonė Jūsų augintiniui bus efektyviausia ir labiausiai tinkama.

Jei paskyrus gydymą pastebite, kad gyvūno sveikata negerėja, ar kyla bet kokių kitų klausimų susijusių su liga ar gydymu, drąsiai skambinkite darbo laiku klinikos tel. nr.: 860034409.

VetPet klinikoje atliekame SNAP testus, išsamius kraujo tyrimus.

Paruošė VetPet LT veterinarijos gydytoja Monika Valkauskienė

Informacijos šaltinis: VETPET – JONAVOS VETERINARIJOS CENTRAS