Sterilizacija ir kastracija – vis dar laikoma veiksmu prieš gamtą?
26 Spa, 2020

Sterilizacija ir kastracija – vis dar laikoma veiksmu prieš gamtą?

Štai plaka dar viena širdis tarp penkių brolių ir sesių. Kai tik išvys šį pasaulį jų gyvenimai priklausys nuo žmogaus. Nuo jo priklausys ir likimai – smurtas ar šilti apsikabinimai, reguliarus maistas ar jo paieškos šiukšlinėse (juk medžioti jie neišmoks). Taip pat atsitiktinumas nuspręs ar šioms širdims laikas bėgs nenumaldomai greitai tarp šiltų namų, ilgų pasivaikščiojimų, šelmiškų žaidimų, ar lėtai slinks tarp blizgančių grotų, griežtų lenciūgo žabangų, ar kažkur po balkonu tarp kaip minų lauke besimėtančių pasislėpusių nuodų.

Taip! Mes JUOS prisijaukinome.

Dar prieš 15 tūkstančių metų, kai buvo prijaukintas pirmasis šuo, žmogus įsikišo į gamtą. Žingsnis po žingsnio mūsų rankose liko dalis likimo. O šiandien jau ne vienam aišku, kad pasekmės gamtos reiškiniuose priklauso nuo žmonių populiacijos elgsenos ir įpročių – rūšiavimas, energijos taupymas, vartojimo mažinimas. Taigi kaip ir akivaizdu, kad mes prisiimame atsakomybę už pasekmes gamtoje.

Bet ar tikrai?

Visuomenėje vis dar vyrauja dviprasmiškos ir kontraversiškos nuomonės dėl gyvūnų populiacijos reguliavimo. Anonimu panoręs likti vyras, auginantis suaugusį šunį, teigia, kad kastracija, jo galva – tai žingsnis prieš gamtą. Esą gamta sutvėrusi gyvūną tokį ir nevalia to pakeisti, o be visa ko, šeimininkui gaila augintinio dėl galimos operacijos, skausmo.

Žinoma, kastracija ir sterilizacija nėra malonios procedūros, tad gailėdamas savo keturkojo šeimininkas elgiasi ir kilniai, ir teisingai. Tačiau norint tikrai apsaugoti gyvūną, svarbu apžvelgti visas puses. Net jeigu šeimininkas ir nesudaro sąlygų daugintis ir neatsakingai neveisia palikuonių, pagalvokite, ar Jūsų augintinis dar labiau nesikankina norėdamas jų susilaukti, bet negalėdamas to padaryti.

Kasdien trokšdamas ištrūkti į laisvę, uosdamas malonius kvapus ir besikankindamas uždarytas namuose ar kieme. Viduje jį šaukia ta pati motina gamta, kaip šaukė ir Baką filme „Protėvių šauksmas“ (2020). Bako istorija bene geriausiai iliustruoja tobulą naminio gyvūno grįžimą pas protėvius, kur jo palikuonių saugumas priklausys nuo paties ir jo būrio, o ne nuo žmogaus širdies, kuri nebūtinai pasiryžusi mylėti.

Kaip skelbia Gamtos apsaugos asociacija pažintinė skrajutė „VILKAS“, šunų protėviai vilkai sudaro poras visam gyvenimui. Jaunikliai gyvena iki trejų metų su tėvais. Tad teigti, kad gyvūnų dauginimas yra natūralus gamtos procesas, yra daugiau nei klaidinga, nes gamta juos sutvėrė visą gyvenimą turėti vieną partnerį ir jauniklius auginti patiems, o ne vos paaugus atiduoti nežinomiesiems.

Toli nereikia ieškoti ir norint suprasti kačių prigimtį. Bene kiekvieną savaitgalį galime matyti dokumentinius filmus, kuriose nuolat pasakojama, kaip laukinės katės gyvena grupėse ir augina palikuonis. Ne tik susilaukia, bet ir gyvena su jais šeimose, lygiai kaip mes norime gyventi savosiose. Peršasi konkreti mintis – reprodukcija skirta ne dauginimuisi, o gyvenimui.

„Tenka prisipažinti. Prieš daugiau nei 17 metų, kai į šeimą priėmėme pirmą kalytę – apie sterilizaciją dar nieko nežinojome. Aiškiai pamenu, kaip kelis kartus per metus ji pasidarydavo kaip ne sava – nuolat liūdna, cypaudavo, nešdavo pliušinius žaislus į guolį ir jais rūpinosi, kaip savo vaikais. Širdį nemenkai spausdavo ir man, – teigia savo prisiminimais besidalijanti GGI savanorė Dovilė Jokubauskienė – Norėjome padėti, bet jos dėmesio tada nepatraukdavo niekas. Mačiau kaip ji kenčia.  O juk šuniukų negalėjome leisti turėti.. Jų būtų atsivedus mažiausiai aštuonis.“

Toks kalių elgesys aprašomas daugelyje veterinarinių klinikų internetinėse svetainėse. Aiškinama, jog tokie požymiai pasireiškia dėl netikro nėštumo, kuris atsiranda dėl hormonų disbalanso, liaukose gali atsirasti pieno, kai kurioms net atsiranda agresija. Tiek nėštumas, tiek ruja, o tuo labiau netirki nėštumai – stresas augintiniui ir jo organizmui.

„Šiandien auginu DORĄ, kuriai atlikome sterilizaciją, kai tik tai buvo galima padaryti ir esu labai laiminga, nes viskas, kas jai jau kelerius metus rūpi – tai žaidimai, miegas, būvimas kartu, apsikabinimai… na ir, žinoma, skanesnis kąsnelis. Ji gyvena sau. Ji nejaučia šauksmo gimdyti ir auginti. Ji rami“, – pasakoja D. Jokubauskienė

Ar ramybės kaina ne per didelė, gali padėti suprasti veterinarai, kurie šias procedūras atlieka. Buivydiškių veterinarijos klinikos vadovas Pavelas Trusevičius viename informacinių naujienų portalų yra teigęs, kad po operacijos šunims, katėms reikia iki 10 dienų, kad atsigautų. Laikotarpis gali prailgėti, nebent gyvūnas laižytų žaizdą ir taip ją užkrėstų. Kad to išvengtų, šeimininkai gali dėti ne tik plastikinį cilindrą ant kaklo, bet ir specialius marškinėlius, kurių dėka žaizda tampa nepasiekiama. Operacijos metu gyvūnas nieko nejaučia, o po jos – daug miega ir greitai atsigauna. Vos dvi atsakingos savaitės – ir jūsų katinas ar šuo nepatirs streso dėl rujos, gyvens patogų, ramų gyvenimą šeimininko pašonėje.

Kuo toliau tuo labiau artėjame prie išvados, kad sterilizacija ir kastracija neturi nieko bendro su ėjimu prieš gamtą. Anaiptol – ne vienas faktas rodo, kad vienaip gamta sutvėrė gyvūnus gyventi gamtoje, bet prijaukinę mes juos auginame kitaip, todėl negalime tikėtis, kad būdami tokie patys kitokiose sąlygose jie bus sveiki, laimingi ir gyvens pilnavertį gyvenimą. Šios prielaidos mus veda prie evoliucijos troškimo. Žingsnio į priekį su gamta.

Perpildytos gyvūnų prieglaudos siunčia signalus, kad mes – žmonės – nesusitvarkome su savo prijaukintaisiais. Mes jau privalome suprasti, kad tie prijaukinti – tai ne laukiniai. Kad nelaisvėje jie patiria tokio masto žiaurumą, kokio niekada nepatirtų gamtoje. Todėl, jei sakome, kad mums rūpi tos užgimusios širdys, kad gailime savo gyvūnų – gailėkime ir rūpinkimės su gamta ir evoliucija, maksimaliai neskausmingais ir humaniškais būdais. Mylėkit protingai. Tegu faktai veda mus į sprendimus, o ne sprendimus pateisina patogūs argumentai.

Informacija paruošta Dovilės Urbanavičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Informacijos šaltinis: VŠĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos

TAIP PAT SKAITYKITE:

KĄ DOVANOSIME ŠIAIS METAIS SAVO AUGINTINIAMS? GERIAUSIA KALĖDINĖ DOVANA JŪSŲ GYVŪNUI!

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą