Vyresnių šeškų priežiūra

Senstant šeškai turi daugiau specialių poreikių, o jų sveikatos užtikrinimui reikia skirti daugiau laiko ir pastangų. Dauguma šeškų gyvena 5-7 metus, o daugiausia sveikatos sutrikimų pasireiškia jiems esant 3-4 metų amžiaus, todėl nuo tokio amžiaus šeškai yra vadinami senjorais.

Mityba

Lyginant su jaunesniais, vyresnių šeškų mityba turi daugiau specialių poreikių. Jie turi gauti daug aukštos kokybės baltymų ir riebalų, ir šerti juos reikia dažnai ir po truputį. Su amžiumi šeškų mityba tampa vis sudėtingesnė, o kai apetitas sumažėja, netinkama mityba tampa pagrindine problema.

Suaugusių šeškų racioną turi sudaryti 30-40% baltymų (gyvulinės kilmės). Į racioną taip pat turi įeiti linolo, linoleno ir archidono riebalų rūgštys Viso riebalų racione turi būti apie 18-30%.

Šeškai turi būti šeriami daug kartų per diena, geriausia yra šerti kas 3-4 valandas. Vengti duoti maisto, kuriame yra didelis kiekis cukraus ar javų grūdų. Jei šeškas pradeda liesėti ar sumažėja apetitas, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Judėjimas

Nors artritas seniems šeškams nėra toks dažnas kaip seniems šunims ar katėms, tačiau tai taip pat yra viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių judesių sutrikimus. Tuo pačiu gali pasireikši ir silpnumas bei nejudrumas. Būtina stebėti savo augintinį, kad pastebėtumėte pirmus silpnumo, raumenų ar sąnarių skausmo požymius, tokius kaip:

• Nenoras žaisti;

• Sunkiai užlipa ir nulipa laiptais;

• Sunkiai įlipa ir išlipa iš gulto, kraiko dėžės ar kitų vietų;

Jei pastebimas bent vienas iš šių požymių, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Norint padėti nusilpusiam šeškui galima pagerinti laikymo sąlygas:

• Paminkštinti gulto ar narvelio grindis;

• Laipiojimo lentynas pritraukti arčiau vieną prie kitos;

• Naudoti nuožulnias plokštumas vietoj laiptų (jos neturi būti stačios);

• Dėžutės su kraiku turi būti mažesniais kraštais ir lengviau prieinamos;

• Vanduo ir pašaras turi būti lengvai pasiekiamas.

Elgesio pasikeitimai

Su amžiumi keičiasi ir šeškų elgesys:

• Daugiau miega;

• Mažiau žaidžia;

• Smulkmeniškiau renkasi maistą;

• Patiria didesnį stresą jei pasikeičia įprasta rutina. Šie požymiai kartais gali būti supainioti su požymiais, kurie pasireiškia gyvūnui susirgus, todėl būtina kreiptis pas kvalifikuotą veterinarijos gydytoją, kad nustatytų tikrąją priežastį.

Odos ir kailio pasikeitimai

Turėtumėte pastebėti, kad senstančių šeškų kailis neatrodo kaip jaunų šeškiukų. Šie kailio pakitimai gali būti normalūs seniems šeškams:

• Kailis tampa šiurkštesnis;

• Išretėja;

• Išsausėja.

Tačiau kai kurie pasikeitimai, tokie kaip kailio retėjimas, taip pat gali būti ir rimtų sveikatos sutrikimų požymis, todėl būtina pasirodyti pas veterinarijos gydytoją. Be to, senesniems šeškas dažniau atsiranda įvairių navikų, kartais ir piktybinių, todėl kiekvienas odos gumbelis taip pat turi būti kruopščiai apžiūrėtas.

Rekomenduojama pagerinti kailio priežiūra (dažniau valyti, maudyti). Daugumai šeškų papildoma priežiūra patinka. Jei pastebima, kad kailis sausėja, reikėtų padidinti riebalų rūgščių kiekį mitybos racione.

Be minėtų kailio ir odos pasikeitimų, pastebima, kad senesniems šeškams dažnai nagai tampa trapesni, o pėdutės kietesnės.

Virškinimo sistema

Visiems senstantiems gyvūnams, ne išimtis ir šeškams, dažnai pasireiškia dantų ir dantenų problemos. Profesionalus veterinarijos gydytojas gali nustatyti ar reikalingas dantų valymas ir patarti kaip užtikrinti, kad dantys būtų sveiki ir švarūs.

Senesni šeškai tampa jautresni pašaro pasikeitimui,nes staigiai pakeitus pašarą gali dažnai pasireikšti vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Pašaro pakeitimas turėtų trukti ilgiau nei vieną savaitę, nes pereiti prie naujo pašaro reikia palaipsniui.

Plaukų kamuoliukų susidarymas ir jų prarijimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuri gali sukelti žarnyno nepraeinamumą ar vidurių užkietėjimą, todėl reguliarus kailio valymas gali padėti išvengti šių sutrikimų.

Regos, klausos ir nervų sistemos

Seniems šeškams dažnai pasireiškia katarakta. Pagrindiniai požymiai – pablogėjęs regėjimas ir drumstos akys, todėl pastebėjus bet kokį regos sutrikimą, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Kai kuriems senesnio amžiaus šeškams gali pasireikšti klausos sutrikimai, kartais net ir kurtumas.

Tokio amžiaus šeškams taip pat padidėja jautrumas aplinkos temperatūrai, todėl reikėtų užtikrinti, kad patalpos temperatūra būtų 20-22 °C.

Širdies ir kvėpavimo sistemos

Kardiomiopatija (kitaip – kardiopatija) – tai širdies raumens liga, pasireiškianti širdies struktūros ir funkcijos pokyčiais, lemiančiais širdies nepakankamumo išsivystymą. Tai dažniausiai pasitaikantis širdies sutrikimas senesniems šeškams. Kardiomiopatiją galima įtarti pasireiškus kosuliui, apetito ir svorio mažėjimui, apatijai.

Navikai

Deja, bet senesniems šeškams dažnai pasireiškia navikai, todėl tai dar viena rimta priežastis, kodėl senesnius kaip 3 metų šeškus kas pusę metų turėtų nuodugniai apžiūrėti veterinarijos gydytojas.

Dažniausiai šeškams pasitaikantys piktybiniai navikai ir dėl jų pasireiškiantys požymiai:

• Antinksčių navikas (kailio netekimas, padidėjęs troškulys ir šlapinimasis, apetito netekimas, užpakalinių kojų silpnumas);

• Insulinoma (silpnumas, pereinantis į nualpimą);

• Limfosarkoma (apatija, sumažėjęs apetitas, svorio netekimas).

Dauguma šių požymių yra tokie patys kaip ir sveikiems senesnio amžiaus šeškams. Norint tinkamai diagnozuoti pasireiškusio požymio priežastį reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai.

Inkstų ligos

Inkstų ligų požymiai pasireiškiantys šeškams:

• Apatija ir depresija;

• Opos burnos ertmėje;

• Silpnumas;

• Padidėjes troškulys ir šlapinimąsis;

• Apetito ir svorio netekimas;

• Dehidratacija.

Kai kuriais atvejai, inkstų ligos gali būti gydomos taikant tinkamą mitybą, medikamentus ir skysčių terapija.

Pagalba vyresniems šeškams

Įsigijus šešką, būtina suprasti, kad jie turi specialių poreikių, o jų gyvenimo kokybė ir ilgumas didžiąja dalimi priklauso nuo pačio šeimininko. Šeškas bus sveikas ir gyvens ilgai jei:

• Naudojami tinkami pašarai ir jų papildai;

• Užtikrinama tinkama aplinka (temperatūra, palengvintas judėjimas ir kt.);

• Reguliariai valomas kailis;

• Kas pusę metų bus apsilankoma pas veterinarijos gydytoją, kuris atliks apžiūrą, laboratorinius tyrimus, dantų valymą, vakcinaciją ir kitas būtinas procedūras;

• Šeimininkas pastebėjęs bet kokius ligų požymius kreipsis į kvalifikuotą veterinarijos gydytoją.

Paruošė vet. gydytoja Viktorija Lokianskienė

Informacijos šaltinis: VETPET – JONAVOS VETERINARIJOS CENTRAS www.vetpet.lt