Priežastys, kodėl lietuviai nusikrato augintinių, šokiruoja: parodė, kas laukia tokių gyvūnų
6 Spa, 2021

Priežastys, kodėl lietuviai nusikrato augintinių, šokiruoja: parodė, kas laukia tokių gyvūnų

Minint pasaulinę gyvūnų dieną klaipėdiečiams buvo suteikta proga susipažinti su prieglaudos „Nuaras“ beglobiais. Čia šiuo metu glaudžiasi per šimtą kačių ir šunų. Didžiąją dalį jų – atiduoda patys šeimininkai. Į prieglaudą atkeliauja nusibodę, pasenę, nebežaidžiantys gyvūnai.

Anot prieglaudos darbuotojų, išmetamų gyvūnų skaičių šalyje padėtų sumažinti pasikeitęs požiūris į augintinių sterilizaciją.

Pupa iš baimės dar virpa. Katė į prieglaudą pateko vos prieš kelias valandas. „Nuaro“ darbuotoja Gintarė dar bandė atkalbėti šeimininkus – vis gi tarptautinė gyvūnų diena. Tačiau žmonės buvo įsitikinę, Pupai namuose vietos nebėra. „Žmonės kraustėsi iš namo į butą. Ir katinas tikriausiai netilpo. Kaip galima atiduoti gyvą širdelę? Pažiūrėkit kaip dreba“, – „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistams sakė Gintarė.

Nidas – „Nuaro“ prieglaudos senbuvis. Prieš ketverius metus šuo sučiuptas iš Kaliningrado atbėgęs į Nidą. „Jis jau antrą kartą pas mus. Rado namus, atrodė, kad sėkmingai, bet šeimininkas pasakė, kad pasiimkit arba nugalabysiu. Prieš tai jis ilgai klajojo Nidoje. Emigrantas, kaip mes sakom“, – pasakojo „Nuaro“ darbuotoja Viktorija. Minėdamas pasaulinę gyvūnų dieną, Klaipėdos „Nuaras“ kvietė gyventojus susipažinti su prieglaudoje gyvenančiais beglobiais. „Norime parodyti kaip gyvena beglobiai, ko mums trūksta, ko mums labiausiai reikia ir pasibelsti į kiekvieno širdį, kad priglaustų beglobį“, – sakė prieglaudos „Nuaras“ administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Kasmet į Klaipėdos, Kauno ir Alytaus „Nuaro“ prieglaudas patenka per 2 tūkstančius gyvūnų. Dauguma – atiduoti šeimininkų. Klaipėdoje šiuo metu glaudžiasi per šimtą gyvūnų. „Šiai dienai mes turime 52 šunis ir 54 kates. Tai nėra didžiausias kiekis, kuris būdavo anksčiau, nes būdavo du kartus daugiau gyvūnų. Žmonės atveža, nes paseno, reikia nukaršinti ir nebereikalingas. Netgi veislinius. Uždėta etiketė – senas, nebežaidžia, miega kamputyje – nebereikalingas“, – pasakojo G.Liutkuvienė.

Anot prieglaudos darbuotojų, viena didžiausių problemų Lietuvoje – atsainus požiūris į gyvūnų sterilizavimą. „Didžiausia problema gyvūnų nesterilizavimas ir kai atsiveda palikuonių. Dar viena problema – artėjantis ženklinimo metas, mūsų valstybė dar nėra pasiruošusi šitam dalykui: nėra apmokymų, nėra konkrečios sistemos, kuri veiktų“, – sako G.Liutkuvienė. Pasaulinė gyvūnijos diena buvo minima ir Vilniuje prie Baltojo tilto. Didelis dėmesys skirtas gyvūnų ženklinimui. Pasak specialistų, Lietuvoje šiuo metu yra paženklinta per 200 000 tūkst. augintinių, o ženklinimo kainos svyruoja nuo 10 iki 30 eurų. Nors vis dažniau kalbama apie ženklinimo būtinybę, lietuviai to daryti neskuba, taigi, specialistai viliasi, kad žmonės neužmirš pasirūpinti savo augintiniais.

„Informuojame pačius laikytojus, kad ženklinimas yra būtinas ir to ženklinimo nauda yra didžiulė. Jei pasimes šuo ar augintinis tikrai bus lengviau jį rasti. Taip pat žinosit ar serga užkrečiamomis ligomis – buvo suskiepytas ar suvakcinuotas. Tai yra pakankamai didelė nauda“, – tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Mantas Staškevičius. Nuo gegužės įteisintas privalomas kačių, šunų bei šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre. Suženklinti augintinius šeimininkai privalo iki kitų metų gegužės.

„Reporteris“ „Lietuvos ryto“ televizija Elvyra Sakalauskaitė-Laukevičienė, Urtė Šlevaitė

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

MAŽŲ ŠUNŲ VEISLIŲ SVEIKATOS YPATUMAI IR PROBLEMOS

KAIP PAGERINTI ŠUNŲ GYVENIMO KOKYBĘ?

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

KRISTINOS VETERINARIJOS CENTRAS – VIENINTELĖ TOKIO POBŪDŽIO KLINIKA AUKŠTAITIJOJE!

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą