Prekybos vietose nesunku pastebėti skirtingai pažymėtų kiaušinių pakuočių. Ant jų užrašyta, kad vištos, dedančios kiaušinius, laikomos ne narvuose. Prisimename kaime didingai per visą sodą vaikščiojančias dedekles ir mums sudėtinga įsivaizduoti jas laikomas kitaip.

Iš tikrųjų tik 10 proc. dedeklių laikomos ant kraiko ar laisvai. Kitoms, laikomoms narvuose, tenka A4 lapo dydžio plotas – jos netgi negali išskleisti sparnų.

Organizacijos „Tušti narvai“ atstovė Gabrielė Vaitkevičiūtė kiek nuramino, sakydama, kad Lietuvoje ši situacija gana sparčiai per pastaruosius metus pajudėjo į priekį. 2017 m., kai buvo pradėta kampanija dėl šių gyvūnų, laisvai laikomų buvo tik 3 proc., buvome paskutiniai pagal šį rodiklį ES, o per dvejus metus rezultatas trigubai pagerėjo.

Kartu su organizacijos „Tušti narvai“ atstove aptarėme pokyčius šioje srityje, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo ypač ryškūs. Kovo 13 d. iki 2025 m. narvuose laikomų vištų kiaušinių įsipareigojo atsisakyti elitinis restoranas „Time“, kovo 12-ąją – viešbutis „Comfort Hotel“, kovo 9-ąją restoranas „Verkiai“ pareiškė jau nebenaudojantis tokių kiaušinių, kovo 6-ąją jų atsisakyti pasižadėjo 1 mln. kiaušinių per mėnesį sunaudojanti įmonė „Mantinga“.

Visų atsisakiusių ar įsipareigojusių atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių įmonių sąrašą galima rasti čia. Galima pastebėti, kad sąraše yra visi Lietuvos didžiausi prekybos tinklai, daugelis viešbučių, nemažai kavinių ir restoranų.

„Įmonių jau daugiau nei 100, tarp jų didžiausios Lietuvos įmonės. Tik reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad didesnės įmonės atsisako šių kiaušinių ne iškart, o per pereinamąjį laikotarpį. Kadangi pasiūla vis dar per maža, net ir norėdamos, jos negalėtų greitai pereiti prie kitokių kiaušinių“, – pasakojo G. Vaitkevičiūtė.

Jos teigimu, tokie įsipareigojimai paskatina paukštynus investuoti į alternatyvias vištų laikymo sistemas.

„Iš oficialių duomenų matome, kad vištų, laikomų ne narvuose, Lietuvoje vis daugėja. Žinoma, mažesni verslai gali daug greičiau susirasti tiekėjus, nes jų sunaudojami kiaušinių kiekiai jau dabar gali būti patenkinti egzistuojančios pasiūlos“, – sakė atstovė.

Kaip viskas prasidėjo Lietuvoje?

Kalbėdama apie tai, kas labiausiai įmones paskatino imtis pokyčių, pašnekovė paminėjo du dalykus. Pirma, 2017-aisiais buvo paviešinta vaizdinė medžiaga iš dviejų didžiausių Lietuvos paukštynų (jiems priklauso maždaug pusė visų Lietuvoje auginamų vištų). Ji sukėlė labai daug atgarsio visuomenėje.

„Turbūt pirmą kartą dauguma lietuvių pamatė, kaip atrodo narvuose laikomos vištos ir kokia žiauri ši praktika. Žinome, kad iškart po medžiagos paviešinimo prekybos centruose pradėjo trūkti kiaušinių, kurie būtų ne iš narvų. Tai mums sakė ir prekybos centrų atstovai, ir su kiaušinių tiekėjais dirbantys asmenys. Nuo to laiko ir žiniasklaida vis dažniau parašydavo vištų gerovės tema, tad vartotojų sąmoningumas tik augo. Atsirado didesnė paklausa dėl informacijos viešojoje erdvėje“, – džiaugėsi G. Vaitkevičiūtė.