Po žinios apie kraupius planus Vokietijos zoologijos soduose – atsakas iš Lietuvos
19 Bal, 2020

Po žinios apie kraupius planus Vokietijos zoologijos soduose – atsakas iš Lietuvos

Visuotinis karantinas dėl koronaviruso paveikė zoologijos sodų ir jūrų muziejų veiklą Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje – į juos lankytojai patekti negali, dėl to sumenko šių įstaigų pajamos. Keblioje situacijoje atsidūrę zoologijos sodai sukasi kaip išmano – pavyzdžiui, pranešama, kad viename zoologijos sode Vokietijoje finansinių problemų prispausta administracija žada gyvūnus sušerti vieną kitam (apie tai galite paskaityti čia: Vokietijos zoologijos soduose gyvūnus žada sušerti vieną kitam). O kaip karantino metu gyvena Lietuvos zoologijos sodai ir jūrų muziejus? Ar užtenka pašaro? Ar nežada gyvūnų sušerti vienų kitiems?

Apie tai pasidomėjo lrytas.lt. Makabriškus vokiečių planus sužinojusi Lietuvos zoologijos sodo komunikacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Lina Gediminė teigė, kad tokios baisios situacijos čia nebus. „Tokio scenarijaus tikrai nepiešiame. Mūsų gyvūnams užtikrinamas pilnavertis racionas, subalansuotas pašaras, tiekimas nėra nutrūkęs. Viskas vyksta pagal planą. Didžiąją dalį finansavimo gauname iš Aplinkos ministerijos, tad pašarų klausimu viskas yra stabilu“, – portalui lrytas.lt sakė L. Gediminė.

Zoologijos sode – istorinis atvejis

Didžiausią pokytį zoologijos sode pajuto ne gyvūnai, o darbuotojai. „Reikšminga vien jau tai, kad pirmą kartą istorijoje zoologijos sodą teko uždaryti lankytojams. Per 82 veiklos metus sodas nebuvo nei karto uždarytas – net per Antrąjį pasaulinį karą buvo atviras lankytojams. Visus šešis karo metus sodas atviras visuomenei išliko tik darbuotojų dėka“, – kalbėjo L. Gediminė.

Lietuvos zoologijos sodo gyventojams maisto nepritrūks. Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
Lietuvos zoologijos sodo gyventojams maisto nepritrūks. Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Lietuvos zoologijos sode yra apie 2 tūkst. gyvūnų, 200 rūšių iš 6 skirtingų pasaulio žemynų. Visiems gyvūnams reikia specifinės priežiūros, juos prižiūrėti gali tik atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai. Vis tik sudėtingiausia karantino metu yra su plėšriaisiais gyvūnais. „Jei mūsų darbuotojai susirgtų, rasti kvalifikuotą specialistą, kuris galėtų pakeisti ir prižiūrėti, būtų sunku, mat kai kurie žvėrys yra pavojingi žmogaus gyvybei“, – sakė L. Gediminė.

Tačiau dabar zoologijos sodas dar yra uždarytas lankytojams. „Tikimės, kad artimiausiu metu bent lauko erdves atversime lankytojams, o kai situacija stabilizuosis, galėsime atidaryti ir vidines erdves – terariumus, akvariumus, papūgų paviljonus. O kol kas stengiamės edukuoti žmones socialiniuose tinkluose, yra sukurtos specialios užduotėlės vaikams, kad galėtų nuotoliniu būdu mokytis su tėvais, jas gali parsisiųsti ir savarankiškai mokytis“, – sakė L. Gediminė. Kol kas dalis zoologijos sodo administracijos, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės ar turintys mažamečių vaikų dirba nuotoliniu būdu iš namų. Vis tik gyvūnų specialistams tenka dirbti įprastai – prižiūrėti gyvūnus reikia. Žinoma, laikantis visų saugumo reikalavimų.

Sušerti gyvūnus vienus kitiems? Ginkdie!

Lankytojams duris taip pat priverstinai užvėręs Smiltynėje įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus netikėtumams buvo pasiruošęs iš anksto. Pasak direktorės Olgos Žalienės, jūrų muziejuje karantino metu tvyro darbinė atmosfera – žmonės prižiūri gyvūnus ir dirba pamainomis, kad nepritrūktų personalo – tiek delfinariume, tiek muziejuje. „Dabar kaip tik turime dar ir 18 į Baltijos jūros krantą išmestų ruoniukų, tad mūsų komandos yra labai apkrautos darbu“, – portalui lrytas.lt teigė O. Žalienė.

Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume karantino metu specialistams darbo daug, tačiau situacija stabili. V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos jūrų muziejuje ir delfinariume karantino metu specialistams darbo daug, tačiau situacija stabili. V.Ščiavinsko nuotr.

Anot jos, laikinas muziejaus ir delfinariumo uždarymas didesnių pokyčių įstaigoje nesukėlė. O tokių priemonių, kokias žada taikyti kai kurie zoologijos sodai Vokietijoje, t. y. sušerti gyvūnus vieną kitam, tikrai neprireiks. „Mes labai racionaliai susidėliojame savo lėšas. Du trečdalius biudžeto vasaros sezonu užsidirbame patys, dalį suteikia valstybė. Finansus planuojame taip, kad visada turėtume rezervą ir juodai dienai, ir nenumatytiems įvykiams. Žinoma, jei karantinas užsitęstų pusmetį ar metus, tai galvotume, ką daryti, bet ginkdie ne sušerti gyvūnus vienus kitiems“, – sakė Jūrų muziejaus direktorė. O. Žalienės teigimu, dėl karantino jokių darbuotojų atleidimų nėra. Kas gali – dirba iš namų, gyvūnų prižiūrėtojai ir įvairių gyvybiškai svarbių sistemų inžinieriai dirba savo darbo vietoje, kad gyvūnai galėtų išgyventi. Tik keletas darbuotojų prastovose, pavyzdžiui, kasininkės.

Atsargomis pasirūpino iš anksto

Maisto trūkumo Jūrų muziejuje taip pat nėra – pingvinams, ruoniams, delfinams ir kitiems gyvūnams šerti čia naudojama šaldyta žuvis, kurios atsargų turi pakankamai. „Šeriame šaldyta žuvimi dėl to, kad išvengtume ir tų pačių virusų ar parazitų, kirmėlių sukeliamo pavojaus. Tad turime žuvies atsargų ir pavojaus varpais neskambiname. Žinoma, dabar sunkiau yra žmonėms, nes karantino metu specialistai dirba pamainomis, tad tą patį kiekį gyvūnų prižiūri mažiau žmonių. Muziejuje ir delfinariume turintys būti darbuotojai apsaugoti kaukėmis, patalpos nuolatos dezinfekuojamos. Pavyzdžiui, delfinariume sanitarinis režimas vykdomas nepaisant to, yra kažkokia epidemija ar ne. Tad tų priemonių atsargų turėjome“, – sakė O. Žalienė. Muziejaus direktorė konkrečios atidarymo lankytojams datos įvardyti nedrįso: „Gali būti, kad tik birželio mėnesį. Nežinia, ar patys lankytojai eis. Be to, įprastų srautų negalėsime leisti, turėsime kontroliuoti, reguliuoti“.

Privačiame zoologijos sode – pasiruošimas sezonui

Klaipėdos rajone įsikūrusio privataus zoologijos sodo savininkas Edvardas Legeckas tikino, kad nors karantino metu lankytojų ir nėra, sode vyksta darbas. Klaipėdos zoologijos sode yra apie 200 gyvūnų, apie 150 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir tarptautinę raudonąsias knygas.

Gyvūnai zoologijos soduose jau ilgisi žmonių. Tačiau dėl koronaviruso paskelbto karantino kai kuriems zoologijos sodams artėja kritinis metas. Scanpix/Reuters/AP/AFP nuotr.
Gyvūnai zoologijos soduose jau ilgisi žmonių. Tačiau dėl koronaviruso paskelbto karantino kai kuriems zoologijos sodams artėja kritinis metas. Scanpix/Reuters/AP/AFP nuotr.

„Tvarkomės, ruošiamės, gyvūnai dabar ramūs, sezonas mums tik prasidės. Kaip tik turime keletą jauniklių – jų atsivedė afrikiniai liūtai, Bengalijos tigrai, karakalai. Kai žmonių nėra – triukšmo mažiau, tėvai jauniklius prižiūrėti gali ramiai, jokių baimių nėra“, – sakė E. Legeckas. Anot E. Legecko, pašaro gyvūnams netrūksta. „Maisto esame nusipirkę. Kol kas bėdos nematau. Bet problema yra ta, kad jei sukaupi daugiau pinigų, atsidedi juos ateičiai, valstybė tuoj pat nuskaičiuoja kaip pelną – net ir ne pelno siekiančiai įmonei ima pelno mokestį. Tai gal tada reikia panaikint tas nepelno siekiančias organizacijas?“, – svarstė E. Legeckas. Zoologijos sodo vadovas teigė nežinantis ir kaip reikia įforminti veiklą: „Dirbam ar nedirbam? Lankytojų priimti negalim, bet dirbti turim.

Kas tai – prastovos? Mes per smulkūs esam, kad į mus kas kreiptų dėmesį. Valstybiniam zoologijos sodui pinigų duoda valstybė, kad atlyginimus išsimokėtų, o privačiam – neduoda. Iš privataus pelną išskaičiuoja, o iš valstybinio – ne. Tokia ir yra lygybė“. E. Legecko teigimu, dėl paskelbto karantino darbuotojų neatleido – šiuo metu dalis jų yra nedarbingumo atostogose. „Kas iš to, kad juos atleisi, jei po mėnesio vėl reiks priimti. Yra ir savanorių, kurie ateina. Taip ir knisamės“. Įprastai šis zoologijos sodas sezoną pradėdavo balandžio 15 dienos. Tikėtina, kad šiemet lankytojams sodas duris atvers gegužės pradžioje.

Skandinavijoje sušerti gyvūnus vienus kitiems – įprasta praktika?

Paklaustas, ką mano apie kai kurių užsienio zoologijos sodų ketinimus sušerti gyvūnus vienus kitiems dėl karantimo metu patiriamų nuostolių, E. Legeckas teigė, kad Europos ir pasaulio zoologijos soduose tai yra seniai daroma.

„Europos akvariumų ir zoologijos sodų asociacijai priklausantys tokius darbus daro, nes ten komercija yra labai didelė. Jie iš esmės nenori, kad pas juos veisiami gyvūnai patektų į kitus zoologijos sodus, tai perteklių sušeria plėšrūnams. Žinoma, jei turi pažįstamų koordinatorių, tai gali gauti gyvūnų iš kitų zoologijos sodų. Zoologijos sodai yra verslas, legalus verslas nelegaliomis sąlygomis.

Prisiminkime, kaip Danijoje zoologijos sode nušovė žirafą, vaikų akivaizdoje išmėsinėjo ir pasakė, kad tai yra edukacinė programa. Po to sušėrė ją liūtams. Dar po kelių mėnesių ir tuos liūtus nušovė, nes jiems tai buvo perteklius. Taip pat skaitykite: Retenybė: Berlyno zoologijos sodo didžioji panda atsivedė dvynukus Vokietijos zoologijos soduose gyvūnus žada sušerti vieną kitam Danijos zoologijos sodas vaikų akyse išdarinėja liūtą Gali gyvūnai pakliūti ir į kitus zoologijos sodus, bet juodojoje rinkoje, privačiuose zoologijos soduose, tų gyvūnų yra žymiai daugiau nei įprastuose zoologijos soduose. O jie visi atkeliauja iš tos pačios asociacijos, tik už pinigus ir iš pažįstamų“, – pasakojo E. Legeckas.

Šarūnas Meškys

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

KAČIŲ VEISLĖS: TAJŲ KATĖ (THAI) – TAIKI, MEILI, SANGVINIŠKO TIPO BŪTYBĖ

VOKIEČIŲ MAŽŲJŲ ŠPICŲ VADA VEISLYNE ANGELO BUČINYS

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą