Patarė, kokiems Zodiako ženklams geriausia auginti kates
18 Gru, 2019

Patarė, kokiems Zodiako ženklams geriausia auginti kates

Portalo lrytas.lt redakcijoje augintiniai – mėgstama tema. Kone kas antras namuose džiaugiasi kokio keturkojo ar kitokio gyvūno draugija. Ir kiekvienas turi ką papasakoti apie savo numylėtinį. Šventiniu laikotarpiu nutarėme priminti savo skaitytojams, kad augintiniai – svarbi mūsų kasdienybės ir mūsų švenčių dalis. Švęskime Kalėdas su augintiniais!

Jurgita Noreikienė – ilgametė „Lietuvos ryto“ grupės darbuotoja. Dirbo ne viename redakcijos skyriuje, o pastaraisiais metais su dideliu įkvėpimu dirba „Gyvenimo būdo“ skiltyje, yra jos redaktorė. Su vyru augina dvi dukras. Su Jurgita kelerius metus buvome stalo kaimynės, tad jau seniai žinojau apie jos meilę katinams. O kai ji socialinėje erdvėje pradėjo dalytis naujos augintinės Fantos nuotraukomis su šmaikščiais prierašais, pamaniau, kad nuo jos katės savo kalėdinį augintinių popuri turėtume ir pradėti.

– Jurgita, kaip jūsų namuose atsirado Fanta?

– Fanta mūsų namuose atsirado prieš pusmetį – iš karto po to, kai netekome savo 16 metų numylėtinio Elfo. Tokį ilgą gyvenimo tarpsnį dalinęsi namais su katinu mes nebeįsivaizdavome gyvenimo be kačių. Kai niekas nepasitinka grįžus. Kai nežadina ryte, kad greičiau duotum ėsti. Kai nėra, kas murkia ant kelių ar po antklode, kas tyliai, bet ištikimai būna šalia ir sekioja kaip šešėlis, kas įneša gyvybės savo išdaigomis ir žaidimais. Taip po Elfo netekties ištvėrėme gal savaitę-dvi ir iš karto pradėjome ieškoti naujo augintinio.

– Fanta yra veislinė katytė. Kodėl nesukote į artimiausią prieglaudą, o rinkotės veislinį augintinį?

– Kadangi jaunesnioji dukra alergiška katėms, šįkart ieškojome „hipoalerginės“ kačių veislės. Ji alergiška daugeliui dalykų, bet katės yra tarp jų. Veislių, kurių atstovių seilėse yra mažiau baltymo, kuris ir yra pagrindinis alergenas, žinomos dvi: Sibiro ir Balio. Kadangi Balio kačių veislyno Lietuvoje apskritai nėra, beliko ryžtis įsigyti ilgaplaukę Sibiro katę. Veislyne „Rasos gentis“ susipažinome su visu tuntu (tuo metu buvo net dvi vados) Sibiro-Nevos maskaradinių katyčių, ir Fanta (dokumentuose jos vardas – Fantazija) pati mus išsirinko. Gal buvo ir pūkuotesnių, ir mėlynesnėmis akimis, bet Fanta buvo ta, kuri pati ėjo prie mūsų, kėlė letenėles mums ant kojų, žiūrėjo į akis ir sakė „Miau“. Katytę pirkome iš veislyno tiktai tam, kad būtume garantuoti dėl veislės grynumo „cheminiu“ lygmeniu, dėl mažesnės alergiją sukeliančio baltymo koncentracijos būtent šios veislės kačių seilėse. O šiaip gyvūno ir jo žmogaus meilė jokiais popieriais – nei dokumentais, nei pinigais, – nematuojama ir nuo jų nepriklauso. Vienodai stipriai myli ir kilmingi, ir daugintojų priveisti bedokumenčiai, ir katinėliai iš gatvės ar prieglaudos – pastarieji gal net labiau, nes tiek gyvūnas, tiek šeimininkas sąmoningai ar pasąmoningai suvokia situacijos ypatingumą, kad tas gyvūnas buvo pasmerktas, tačiau jo likimas yra pakeistas.

Jaunėlė dukra katėms alergiška, tačiau tai nuo meilės šiems gyvūnams neatbaidė. Asmeninio archyvo nuotr.
Jaunėlė dukra katėms alergiška, tačiau tai nuo meilės šiems gyvūnams neatbaidė. Asmeninio archyvo nuotr.

– Kodėl vėl nutarėte augintini katiną, o ne šunį, žuvytę ar papūgėlę?

– Tiek aš, tiek vyras, o per mus ir dukros esame „kačių“ žmonės. Mėgstame ir gerbiame sudėtingas asmenybes, šuo mūsų charakteriui per tiesmukai bendraujantis, per aktyvus, be to, kelia papildomų nepatogumų – reikia anksti keltis ir vedžioti, užsiimti dresūra, o mums namuose patinka atsipalaiduoti, patinginiauti. Niekas kitas taip gerai to neatspindi, kaip katė. Žuvytės, paukščiai, maži žinduoliai – įdomūs, bet jų komunikacija su žmogumi ribota.

– Fantos adaptacinis periodas namuose buvo paprastas?

– Adaptacija įvyko kuo sklandžiausiai, tiesa, pirmą vakarą parsivežus į namus Fanta nemažai „verkė“ – kur čia neverksi, kad nebėra nei mamos, nei draugų, aplinka nepažįstama. Neverkė tik žaisdama. Pasitarę su veislyno šeimininke žaidėme su katyte „iki nukritimo“, kad užsimirštų, pavargtų ir išsimiegojusi į viską pasižiūrėtų kitaip. Būtent taip ir buvo. Ko gero didžiausias iššūkis buvo tai, kad, kitaip nei Elfas, Fanta yra ilgaplaukė. Plaukai, ypač vasarai baigiantis, skraidė visur – pilnas buvo ir maistas, ir rankšluosčiai, ir burna, ir blakstienos. Šukavom kelis kartus per dieną trijų skirtingų rūšių šukomis – tai vienintelis būdas šiek tiek pagerinti situaciją. Dar viena ilgaplaukės katės problema – tualeto reikalai. „Turtas“ kartais prilimpa, įsivelia į plaukus – trumpaplaukiui katinui per 16 metų to nėra buvę. Tada vienas laiko katę, kitas skuba plauti, skuba, nes katės kantrybė ne geležinė… Žinau, kad kai kurie ilgaplaukių kačių šeimininkai apkerpa joms kailį po uodega – jeigu neapsikęsim, gal ir mes taip padarysim.

Kai Jurgitos dukra ruošia pamokas ar piešia, Fanta mėgsta gulėti šalia ir „prižiūrėti“. Asmeninio archyvo nuotr.
Kai Jurgitos dukra ruošia pamokas ar piešia, Fanta mėgsta gulėti šalia ir „prižiūrėti“. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip mokėt katytę tvarkos? Pasidalyk patarimais, kurie praverstų skaitytojams.

– Mokyti nebuvo sudėtinga – tikriausiai dėl to, kad Sibiro katės yra gana nuovokios ir lengvai dresuojamos. Greitai suprato, kad draudžiama lipti ant stalų, kabintis į užuolaidas, negalima liesti kambarinių augalų. Dauguma kambarinių augalų yra nuodingi. O tokie dalykai, kaip naudojimasis kraiko dėže, katėms užkoduoti instinktuose. Tik pradžiai veislyno šeimininkė įdėjo „lauktuvių“ iš kraiko dėžės jos namuose, kad įdėtume į savo dėžę ir katytei būtų lengviau surasti, kur eiti „pas nykštukus“. Pagrindinis patarimas mokant, ko negalima, būtų ramybė ir nuoseklumas. Jeigu negalima, tai negalima. Nukeli nuo stalo kad ir šimtą kartų, bet visus kartus ramiai, net pabrėžtinai abejingai, pakartoji žodį „negalima“ griežtu, bet ramiu balsu. Jokių trepsėjimų, garsių šūksnių, mosikavimo rankomis – tokie dalykai katei kaip tik papildoma atrakcija ir „apdovanojimas“, todėl, kai nuobodu, norės vėl kartoti savo bjaurų poelgį.

– Jei reiktų įvardyti, ką Fanta labiausiai mėgsta namuose veikti, tai būtų…

– Katei patiks viskas, jeigu tik su ja žais šeimininkas. Jeigu šeimininkas kartu nežais – net pats sudėtingiausias, brangiausias žaislas greit atsibos. Fantai labiausiai patinka šluotelės – lazdelės su plunksnų kuokštu ant galo. Nešiojasi jas ir dantyse. Kai nori žaisti, atsineša ir miaukia pro sukąstus dantis, po to įsakmiai numeta po kojomis. Man truputį keista, bet Fanta, ko gero, tai daugiau ar mažiau būdinga visoms Sibiro ar Nevos maskaradinėms katėms, neguli žmogui ant kelių. Prisiminus Elfą to katiniško murkimo ant kelių labai trūksta. Bet ji ne mažiau garsiai murkia atsigulusi šalia, ypač, kai glostai, kasai paausius. Savo atsidavimą išreiškia atsiguldama šeimininkui prie kojų, užguldama jo pėdas. Dar Fanta ypatinga tuo, kad labai daug „kalba“. Ne, įkyraus kniaukimo neišgirsi, ji apskritai kniaukia gana tyliai ir yra neįkyri. Bet mėgsta kalbinti žmogų ir visokiausiais tembrais bei intonacijomis atsakinėti į žodžius, sakomus jai – miauksi, murkčioja, varijuoja balsu. Ypač smagūs pokalbiai vyksta, kai grįžtu iš darbo ir ji mane pasitinka. Išpasakoja visas dienos naujienas. Vieną kartą yra „užrėkusi“ – kai atėjo internetu užsakytos šluotelės, ir aš jas visas padėjau į viršutinę spintelę, nes ta šluotelė, kuri naudojama, buvo dar ne iki galo suniokota. Pasipiktinusios katės balsas buvo toks, lyg kas būtų jai visu svoriu užmynęs ant uodegos. Teko ištraukti vieną ir žaisti.

– Kadangi katytę rinkotės atsižvelgdami į jaunesniosios dukros sveikatą, įdomu, kaip jos sutaria? Pasirinkimas pasiteisino?

– Dukrai 10 metų, jos geriausios draugės. Kartu ne tik miega, žaidžia, bet ir mokosi. Kai dukra ruošia pamokas ar piešia, Fanta mėgsta gulėti šalia ir „prižiūrėti“. Prisižiūrėjusi „Youtube“ dukra bando ją dresuoti, bet kol kas nelabai sekasi, tiek vienai, tiek kitai pritrūksta kantrybės.

– Kokiu maistu nutarei maitinti savo augintinę?

– Buvome nusiteikę katytę maitinti kokybišku, geru maistu iš specialių parduotuvių gyvūnams, o ne prekybos centrų. Bet patirtis liudija keistą dalyką: „šlamštmaistis“ katei yra skanesnis. Situacija turbūt panaši, kaip su žmonėmis: dažnas mieliau rinksis kebabus su Coca-Cola ir baltą mišrainę, o ne troškintą nesūdytą paukštieną su lapinėmis salotomis ir lašeliu alyvuogių aliejaus. Bandom laviruoti, bent jau kad gautų ir „kebabų“, ir gero maisto.

– Jau užsiminei, kad Fanta – ne pirmas jūsų katinas. Esi pasakojusi, kad Elfo kažkas siūlė atsisakyti, kai į pasaulį beldėsi jaunesnioji dukra. Kodėl?

– Kai gimė jaunesnioji dukra, Elfui buvo 5 metai. Iki tol jo charakteris buvo savotiškas – nors ir kastruotas, mėgo lakstyti skersas, išpūtęs uodegą, kibti pas vyresniąją dukrą atėjusiems vaikams į kojas, netgi gąsdindamas šokti ant jų. Taip jis žaidė. Kai kurie vaikai rimtai bijojo mūsų katino. Jis fiziškai buvo toks stiprus, kad nuo žemės galėdavo pašokti iki durų viršaus. Labai bijojom, kas bus, kai tokio charakterio katinas susidurs su kūdikiu. Ar nežiūrės į jį kaip į konkurentą, ar nepuls? Pasidalinus tokiomis abejonėmis su aplinkiniais dažniausiai išgirsdavau, kad čia net nėra ką galvoti, kad vaikas svarbiau už katiną, pirmoje vietoje vaiko saugumas. Be abejo, vaiko saugumas svarbiausia, bet atsikratyti 5 metus šeimos nariu buvusio katino, remiantis vien abejonėmis ir nuogąstavimais, atrodė per žiauru. Nusprendėm rizikuoti, leisti jiems susipažinti ir atidžiai stebėti katino elgesį.

– Papasakok, kaip pasikeitė Elfo elgesys po dukters gimimo?

– Kai parsivežėm dukrą iš ligoninės, leidom Elfui ją apuostyti, paaiškinom, kad čia dar viena jo šeimininkė. Neaišku, kiek tuos žodžius katinas suprato, bet buvo visas nuščiuvęs. Jeigu interpretuotume žmogiškai, tai buvo labai atsargus ir pagarbus elgesys. Paguldytą į lovelę kūdikį stebėjo, tupėdamas šalia ant grindų. Bet kokie siautėjimai kažkur išgaravo, katinas tapo katinu-aukle. Mėgdavo gulėti šalia, „saugoti miegą“, leisdavo jį čiupinėti, netgi kūdikiškai gniaužyti, ragauti, už nieką nepykdavo, nebent visiškai neapsikentęs pasitraukdavo. Vėliau, kai dukra pradėjo sėdėti, būdavo labai juokinga, kaip didelis katinas sugeba susirangyti jai ant kelių. Netelpa, keliai per maži, bet vis tiek susirango. Dukra užaugo su tuo katinu, jis su ja buvo nuo pat pirmųjų dienų, jų ryšys buvo ypatingas. Piešiniuose pirmiausia atsirado katinai. O tada išryškėjo dukros alergija. Alergologė rekomendavo atsisakyti katino, tuo tarpu kita rekomendavo kaip tik neatsisakyti, kad organizmas susigyventų su alergenu ir nereaguotų į jį taip audringai, kaip galėtų būti susiduriant su juo retai, po ilgesnio laiko. Tai buvo trečias kartas, kai mūsų šeima pasirinko Elfą – pirmasis buvo, kai jį nusipirkom pagal skelbimą, antras – kai pasilikom nepaisant charakterio ir artėjančio kūdikio gimimo.

– Elfas nugyveno 16 metų! Kokia, tavo manymu, jo ilgaamžiškumo paslaptis, o gal kaip nors stebuklingai rūpinotės jo sveikata?

– Tiesa, kaip katinui tai nemažai. Tikriausiai lėmė įgimta gera sveikata, jis sveikatos bėdų pradėjo turėti tik visiškoje senatvėje. Nieko stebuklingo nedarėme, tik mylėjome, neišdavėme, ir jis turbūt jautė, kad yra mums reikalingas. Nors jau nepagydomai sirgo, išeiti pasirinko būtent tą dieną, kai visi buvome išvykę.

– Katiną pakeitė katė, ar matai skirtumų tarp augintinių?

– Skirtumų tarp Elfo ir Fantos nemažai, bet, manau, jie nulemti veislės ypatybių, kailio savybių, o ne lyties. Kačiukams juk niekas neperša socialinių stereotipų, nesako, kaip turi elgtis berniukai, o kaip mergaitės, tai jie ir yra natūralūs, tokie, kokius sukūrė gamta, o ne primetė visuomenė.

– Pačiai buvo lengva priimti mintį, kad laikas naujam augintiniui?

– Mintis, kad po Elfo turėsime naują augintinį, buvo dar tada, kai jis buvo gyvas, bet sirgo. O kai jo neliko, tapo taip akivaizdžiai tuščia, kad ilgai neištvėrėme. Gal porą savaičių, kol susitarėme su veislynu, pirmą kartą apsilankę patikrinome dukros alerginę reakciją į veislyno kačių seiles ir išlaukėme kelias dienas, kad įsitikintume, jog reakcijos tikrai nėra.

– Esi „Gyvenimo būdo“ redaktorė ir tikra Zodiako ženklų ekspertė, kokiems žmonėms tavo nuomone, tinka auginti kates?

– Kates reikia auginti tiems, kas jas myli, kam yra savaime suprantama gerbti kito (tegul ir gyvūno) asmenybę, o Zodiako ženklai – tik žaidimas. Be abejo, meilė (ar nemeilė) katėms yra susijusi su žmogaus charakteriu. Jeigu grubiai suskirstytume žmones į „kačių žmones“ ir „šunų žmones“, prie kačių gerbėjų atsidurtų labiau intravertai, prie šunų – ekstravertai, prie kačių – mėgstantys ramų poilsį, prie šunų – aktyvų, prie kačių – pelėdos, prie šunų – vyturiai. Bet tai tik apibendrinimai. Pagal juos galima išskirstyti ir Zodiako ženklus su jiems priskiriamais charakteriais. Šunis turėtų mėgti dominuoti linkę Ugnies ženklai Avinas, Liūtas, Šaulys, kates – sielos bendrystės ieškantys Vandens ženklai Vėžys, Skorpionas bei Žuvys. Likusių Zodiako ženklų savybės teoriškai gali atitikti tiek kačių, tiek šunų charakterius.

Apie Sibiro kates

Jei domitės panašios katės kaip Fanta įsigijimu, verta žinoti kelis faktus apie šias kates.  Kaip rašoma „Kačių enciklopedijoje“, tai – natūrali kačių veislė. Šios veislės katės panašios į norvegų miškines ir Meino meškėno veislių kates, tačiau sibirinių galva gerokai apvalesnė ir trumpesnė. Apie jų kilmę ir istoriją žinoma mažai. Spėjama, kad šios katės Sibire gyveno daug metų. Galbūt ši veislė atsirado turkų angoroms arba norvegų miškinėms katėms susiporavus su vietos trumpaplaukėmis naminėmis katėmis. Mėgsta karstytis po medžius. Šios katės bet kokiomis sąlygomis stengiasi išsaugoti orumą, todėl nepakenčia niurkymo. Mėgsta dėmesį, glamones, šukavimą. Paprastai neblogai sutaria su kitomis katėmis, šunimis ir vaikais. Šios katės vidutinio dydžio, raumeningos. Kūno ilgis truputį didesnis už aukštį. Kaklas trumpas, tvirtos kojos vidutinio ilgumo. Uodega stora prie pagrindo, galas bukas. Galva buka ir trikampė, nosis plati, šiek tiek įgaubta. Žandai tvirti ir masyvūs, smakras storas ir ryškus. Ausys vidutinio didumo. Akys didžiulės, ovalios, tarp jų didelis tarpas. Sibiro kačių kailis pusiau ilgas arba ilgas, poplaukis tankus, su ilgesniais, nedrėkstančiais nuo vandens, riebaluotais dengiamaisiais plaukais. Gali būti įvairių spalvų, ne tik gamtinių. Gali būti himalajinio rašto, šokolado, alyvų ir kitų spalvų.

Gintarė Kami

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

VOKIEČIŲ MAŽŲJŲ ŠPICŲ VADA VEISLYNE ANGELO BUČINYS

AUGINTINIŲ APRANGA ŠALTUOJU METŲ LAIKU: SVEIKATA AR MADA?

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą