Pašiurpo išvydusios, kas atsitiko globojamai katytei: kniaukimas vėrė širdį
8 Lap, 2019

Pašiurpo išvydusios, kas atsitiko globojamai katytei: kniaukimas vėrė širdį

Beglobius gyvūnus gelbėjančios rokiškietės pašiurpo išvydusios, kas atsitiko jų globojamai katytei. Ji į namus paršliaužė vilkdama metalinius spąstus. Moterys spėlioja, koks beširdis galėjo taip pasielgti gatvėje, kur daugelis kaimynų laiko gyvūnus.

Tuoj pat murkia

Iškart po Vėlinių pas Panevėžio veterinarus skubėjo Rokiškyje gyvenanti Laurita Laškovaitė su mama Lilija Laškova. Juodvi vežė iš metalinių spąstų stebuklingai išsigelbėjusią katytę Pumą. Katytės koja pateko į spąstus, bet ji sugebėjo namo grįžti. Moterys su nerimu laukė, ką parodys rentgeno nuotrauka. Kad katytės letenėlė sužeista, buvo ir taip aišku.

Iš veterinarų išgirsta naujiena gelbėtojas pradžiugino – lūžęs vienas katės pirštukas. Rokiškietės prisipirko vaistų – antibiotikų, nuo uždegimo, tepalo ir dabar kelias paras stebės, kad žaizda nesupūliuotų, kad letena negangrenuotų. „Kol kas kaip ir neblogai. Puma ėda, mama jai leidžia vaistus. Praėjusią naktį katytė vartėsi, bandė keltis, tai mama nemiegojo kartu su ja. O dabar, kai tik mama prieina, Puma iš karto murkia“, – pirmadienį pasakojo Laurita.

Kniaukimas širdį vėrė

L.Laškovaitė yra savanorė, gelbėjanti beglobius šunis ir katinus. Ji bendradarbiauja su Utenos gyvūnų prieglauda. Puma – viena iš pamestinukų, rasta kažkur gatvėje. Kol Laurita ieško Pumai ir kitoms katėms naujų šeimininkų, jos gyvena namuose, išeina pasivaikščioti. Juodupės gatvė gan rami, privačiuose namuose gyvenantys kaimynai laiko savų gyvūnų.

Šįkart Puma irgi išėjo pasivaikščioti, bet globėjos jau buvo sunerimusios, kad kažkaip per ilgai negrįžta. „Sėdėjau virtuvėje prie stalo, pakėliau akis ir pamačiau katytę. Iš karto pastebėjau, kad ji kažkokia susikūprinusi“, – pasakojo Laurita. Nubėgusi pažiūrėti, kas nutiko, mergina nustėro – Pumos koja buvo pakliuvusi į sunkius metalinius spąstus. Katė miaukė širdį veriančiu balsu.

Stebuklas, kad katė sugebėjo išklibinti spąstus, suspaudusius jos leteną. Nuotr. iš asmeninio albumo
Stebuklas, kad katė sugebėjo išklibinti spąstus, suspaudusius jos leteną. Nuotr. iš asmeninio albumo

Spąstai – sovietmečio, surūdiję

Nei Laurita, nei L.Laškova pačios nesugebėjo atidaryti spąstų. Jos matė, kad jie buvo pritvirtinti prie kažko vielutėmis. Stebuklas, kad katytė sugebėjo spąstus išklibinti ir atvilkti paskui save iki namų. Laurita pakvietė draugus, kad šie atidarytų spąstų gniaužtus. Mama suleido vaistų nuo skausmo, tik tuomet katė aprimo. Rokiškyje pagalbos suteikti niekas negalėjo, todėl atvyko į Panevėžį.

Dabar Pumai uždėtas gaubtas ant galvos, Laurita atsargiai masažuoja letenėlę, girdo tabletes. Mama vaistus leidžia. Mergina stebėjosi, negi kas iš aplinkinių gyventojų galėjo padėti spąstus, kurie gyvūnui lemia ilgą skausmingą mintį. Galbūt kas gaudė šeškus? Bet nieko panašaus ji nebuvo girdėjusi. Sunerimo ir kiti kaimynai, juk jų augintiniai taip pat laukan išeina. „Spąstai – dar sovietmečio, surūdiję. Kas juos iš viso gali iki šiol laikyti?“ – gūžtelėjo Laurita.

Stebuklas, kad katė sugebėjo išklibinti spąstus, suspaudusius jos leteną. „Antras šansas“ nuotr.
Stebuklas, kad katė sugebėjo išklibinti spąstus, suspaudusius jos leteną. „Antras šansas“ nuotr.

Gyvūną turi nukaršinti

„Mūsų nebepakeisi“, – sako Laurita apie save ir mamą. Mergina laiko šešis žirgus, nes labai juos myli. Bet pamestinukų istorijos ir žmonių abejingumas, žiaurumas labai jas skaudina. Šiuo metu pas rokiškietes gyvena keturi šunys, kelios katės. „Žmonės nesupranta, kaip išmesti į gatvę gyvūnai kenčia. Paskelbiame, kad ieškome namų juodam kačiukui, bet juodo niekas nenori, nors jis žaismingas, linksmas, sveikas“, – stebėjosi Laurita.

Dažnas paskambinęs teiraujasi, ar kačiukas veislinis, jei ne – padeda ragelį. Laurita nesupranta tų žmonių, kurie savų kačių nesterilizuoja, nors vėliau neturi kur kačiukų dėti. Juk sumokėtų vieną kartą ir bėdos nebūtų. O katės gyvena maždaug 15 metų. Būna, kad ieško kačiuko ar šuniuko dovanai. O kai paauga ir atsibosta tarsi panešiotas laikrodis – į gatvę išmeta. „Gyvūnas turi būti šeimos draugas, kurį myli, rūpiniesi, gydai, o senatvėje nukaršini“, – aiškino Laurita.

Skirta ne šeškams

L. Laškovaitė pasakojo, kad jų gatvėje nemažai gyventojų laiko kates. Kadangi neaišku, kiek tokių spąstų apskritai buvo paspęsta, kyla pavojus aplinkinių gatvių gyventojų augintiniams. Kam buvo naudojami spąstai, klausimas retorinis. „Jei būtų gaudę, tarkime, šešką, aišku, kad įkliuvusią katę būtų paleidę“, – sakė pašnekovė. Tad prielaida, kad kažkas taip sumanė nuskriausti kaimynų kates, turi pagrindo. „Juolab, kad internete plinta vaizdai, kad tokiais spąstais Rusijoje gaudomos kaip tik katės“, – sakė L. Laškovaitė.

Patekusiam į spąstus gyvūnui gresia ilga, kankinanti mirtis nuo skausmo ir išsekimo. Katytei Pumai išgyventi pavyko tik todėl, kad besiblaškydama ji sugebėjo atlaisvinti ar nutraukti spąstus laikiusius raiščius. Jei spąstai būtų pririšti tvirčiau, gyvūnas arba pats būtų nusitraukęs letenėlę, arba nusikankinęs spąstuose. Kaip informavo Gyvūnų gerovės draugija „Antras šansas“, Pumai padaryta rentgeno nuotrauka. Joje matyti, kad sulaužyti gyvūnėlio pirštukai. Jei neprasidės gangrena, galbūt pavyks išsaugoti sužalotą letenėlę.

Norintieji paaukoti Pumos gydymui, tą gali padaryti pervedę lėšų į šią sąskaitą: Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija Įm. kodas: 184211367 a.s. LT417044060002546192, SEB bankas

Lina Rušėnienė (Panskliautas.lt) , Lina Dūdaitė – Kralikienė, rokiskiosirena.lt

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

AUGINTINIŲ APRANGA ŠALTUOJU METŲ LAIKU: SVEIKATA AR MADA?

KAČIŲ VEISLĖS: TAJŲ KATĖ (THAI) – TAIKI, MEILI, SANGVINIŠKO TIPO BŪTYBĖ

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą