Pasieniečiai apie savo keturkojus kolegas: kartais jie net per gudrūs
28 Lap, 2018

Pasieniečiai apie savo keturkojus kolegas: kartais jie net per gudrūs

Uniformuoti vyrai ir moterys nėra vieninteliai valstybės sienos sargai – tarnyboje jiems padeda ir keturkojai pareigūnai. Drausme ir paklusnumu pasižymintys tarnybiniai šunys ne tik darbštūs darbuotojai – pasak kinologų, jie ir šeimos nariai. Naujienų portalo lrytas.lt komanda apsilankė Pagėgių rinktinėje ir Kabelių užkardoje, kur jų laukė trys  tarnybiniai šunys – Nemo, Keira ir Gėris.

Ruošiami pėdsekystei

Pagėgių pasienio rinktinėje mūsų laukė du keturkojai pareigūnai – 10-ies mėnesių Nemo ir pusketvirtų metų Keira. Pastaroji ramiai laukė kinologo komandos, o jaunėlis sunkiai nustygo vietoje, buvo žaismingai nusiteikęs. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės Viktorijos Kochtovės, tarnybinius šunis pradedama dresuoti iškart po jų įsigijimo.

Pagėgių rinktinės tarnybinis šuo. V.Ščiavinsko nuotr.
Pagėgių rinktinės tarnybinis šuo. V.Ščiavinsko nuotr.

Pasieniečiai dažniausiai gauna aštuonių savaičių šuniukus. Pirma būsimo pareigūno pamoka – priprasti prie savo vardo, po to prasideda kiti pratimai. „Kadangi didžiąją dalį ruožo pas mus sudaro žalioji juosta, šie šunys ir yra ruošiami žaliajai juostai: tai būtų pėdsekystė, žmogaus paieška, vietovės paieška, patruliavimas ir bendras paklusnumas. Šie šunys yra ruošiami žmogaus kvapo, daiktų, kurie taip pat turi žmogaus kvapą, paieškai“, – pasakojo V.Kochtovė. Pasak moters, tarnybinių šunų kasdienybė tokia pati, kaip ir pačių kinologų – ryte pareigūnai keliasi, kinologas vedžioja šunį, tuomet kartu vykstama į tarnybos vietą, kur jie gauna tarnybinį automobilį ir vyksta į pasienio ruožą.

Po dvejų metų laukia testavimas

„Visi tarnybiniai šunys gyvena kinologų gyvenamosiose vietose, tad tarnyba jiems parūpina voljerus, o jei, tarkime, šunys laikomi prie namų esančioje teritorijoje, kai kurie laiko butuose ar namo viduje, tai visą laiką nuo pat mažens šuo gyvena su kinologu. Tad šuo – ne tik partneris tarnyboje, kolega, bet ir šeimos draugas“,– pasakojo V.Kochtovė.

Tarnybinis šuo ne tik kolega, bet ir šeimos draugas. V.Ščiavinsko nuotr.
Tarnybinis šuo ne tik kolega, bet ir šeimos draugas. V.Ščiavinsko nuotr.

Kai tarnybiniams šunims sukanka dveji metai, jie turi pereiti testavimą, kuriame įvertinama jų drausmė ir paklusnumas. Jei kinologas nusprendžia, kad šuo jau paruoštas, jis gali šį testavimą atlikti ir greičiau – likus porai mėnesių iki dvejų metų sukakties. „Tarkime, netgi tas dešimties mėnesių šuniukas tikrai moka labai daug komandų, tik dabar, esant daug dirgiklių, aišku, jam įdomu aplinka – kvapai, galbūt kažko nematęs ar nori ateiti pasidžiaugti žmonėmis. Ir tas paklusnumas ugdomas dresuojant – iš pradžių išmokome be dirgiklių šunis dirbti, po to su dirgikliais, ir tada atsiranda tas paklusnumas“, – pasakojo V.Kochtovė.

Visi šunys – skirtingi

Nors tarnybiniai šunys privalo būti paklusnūs, V.Kochtovė teigia, kad visi keturkojai – skirtingi. Tarnybiniai šunys atlieka visas jiems skirtas užduotis ir klauso kinologo komandų, tačiau vis tiek turi savo asmeninių charakterio savybių.

Šunys atlieka daug įvairiausių pratimų. V.Ščiavinsko nuotr.
Šunys atlieka daug įvairiausių pratimų. V.Ščiavinsko nuotr.

„Šunys, kaip ir žmonės, visi skirtingi: vienas aktyvesnis, kitas galbūt lėtesnis. Ir nuo kinologo labai priklauso, svarbu, koks jis žmogus. Sakau, kaip ir žmonės, šunys būna ir cholerikai, ir flegmatikai, ir sangvinikai, ir dresuojant šie dalykai išryškėja. Tačiau iš šunų yra reikalaujama visiško paklusnumo, kad atliktų jiems paskirtas užduotis, tiek specialios dalies, tiek bendro paklusnumo, ir tai puikiai pavyksta“, – pasakojo V.Kochtovė.

Pasak moters, nėra visiems šunims tinkančio dresūros metodo, tačiau testavimo metu reikalavimai visiems vienodi. Tarnybiniai šunys ne tik dirba pasienio ruože, bet ir lankosi įvairiuose susitikimuose. Keturkojai pareigūnai sulaukia ypatingo populiarumo tarp vaikų. Pasak V.Kochtovės, būna, kad jaunesni šunys, patekę į gausų žmonių būrį, pradeda elgtis žaismingiau – apšokinėja, aplaižo susirinkusiuosius, tačiau tarnybai paruoštas šuo yra visiškai valdomas ir klauso kinologų komandų.

Sūnus išleido tėvą ilsėtis

Kabelių pasienio užkarda turi tris tarnybinius šunis – du vokiečių ir vieną belgų aviganius. Visi keturkojai taip pat paruošti žaliajai juostai – pėdsekystei bei žmonių ir daiktų paieškai. Vienam šuniui – puspenktų metų, kitam – aštuoneri, o jauniausias trijulės narys – trejų metų Gėris.

Kinologas Alius Jurčiukonis su Gėriu. V.Ščiavinsko nuotr.
Kinologas Alius Jurčiukonis su Gėriu. V.Ščiavinsko nuotr.

Pasak Kabelių pasienio užkardos pareigūno, jaunojo specialisto, kinologo Aliaus Jurčiukonio, Gėrio tėvas taip pat buvo tarnybinis šuo, tačiau jis baigė tarnybą, kai Gėris perėjo testavimą. „Beveik vienuolika metų tarnavo pasienyje ir, kadangi šį šunį jau paruošėme ir jis išlaikė egzaminus, senasis buvo išleistas į pensiją. Tai retas atvejis, kad vokiečių aviganis tiek laiko tarnyboje išbūtų“, – apie Gėrio tėvą pasakojo A.Jurčiukonis. Pasak vyro, nors šuo jau „pensijoje“, jis vis dar energingas ir judrus. „Gėriui – treji metai, dabar jis visiškai paruoštas eiti tarnybą, nes tarnybiniai šunis visiškai vykdyti tarnybą būna paruošti, kai jiems sukanka dveji metai ir jiems pristatoma, suteikiama kategorija pagal specializaciją, pagal jų išmoktą lygį.

Kinologas Alius Jurčiukonis su Gėriu. V.Ščiavinsko nuotr.
Kinologas Alius Jurčiukonis su Gėriu. V.Ščiavinsko nuotr.

Gėriui suteikta aukščiausia kategorija, tai reiškia, kad jo išlaikyti egzaminai buvo įvertinti suteikiant aukščiausią kategoriją. Trejų metų šuo dar gana jaunas, laikome, kad šuo būna visiškai subrendęs ketverių ar penkerių metų. Gėris, kaip matote, žaismingas šuo, nori draugauti. Aišku, dabar jis draugiškas, bet, reikalui esant, jis vykdo jam paskirtas užduotis ir nebendrauja taip, kaip dabar“, – apie vietoje nenustygstantį Gėrį pasakojo A.Jurčiukonis.

Šunis stebi žemėlapyje

Kai reikia eiti patrulio taku, žaismingai nusiteikęs Gėris iškart surimtėja – pradeda ieškoti pėdsakų. Prie šuns antkaklio yra įrengta antena, tad pasieniečiai mato, kurioje vietoje yra keturkojis pareigūnas. „Antena skirta, kad aš realiu laiku navigacijoje matyčiau, kur yra šuo. Navigacijoje yra žemėlapis, kuriame matome savo buvimo vietą, ir realiu laiku matome, kur bėgioja šuo, nes būna atvejų, kai mums reikia žmogaus paieškai paleisti šunį, jis nubėga, o žmogus jau būna gana toli pasislėpęs ir dėl to galime sunkiai girdėti lojimą, nes žmogų aptikęs šuo loja“, – pasakojo A.Jurčiukonis.

Trejų metų Gėris. V.Ščiavinsko nuotr.
Trejų metų Gėris. V.Ščiavinsko nuotr.

Pasak vyro, tarnybiniai šunys lojimu nurodo, kur kinologas turi ateiti. Tokiu atveju, jei šuo nubėgęs per toli ir lojimo negirdėti, antena padeda pareigūnams žemėlapyje išvysti šuns buvimo vietą ir net jo padėtį – ar šuo guli, ar yra atsistojęs.

Neleidžia pamiršti tvarkos

„Gėris labai moka pats mąstyti, kartais gal net negerai, per daug moka mąstyti, gudrauti. Neleidžia niekam pirmam eiti, iš karto už kojos čiumpa“, – apie savo tarnybinį šunį pasakojo A.Jurčiukonis. Kaip paaiškėjo, keturkojis pareigūnas turi itin įdomią charakterio savybę. Pasieniečiai, patruliuodami su tarnybiniu šunimi, eina dviese. Keturkojis pareigūnas eina priekyje, už jo – kinologas, o trečias – dar vienas kolega. Šuo turi eiti pirmas, nes priekyje einantis pasienietis gali sumaišyti šuniui jo sekamą kvapą.

Gėris ieško pėdsakų. V.Ščiavinsko nuotr.
Gėris ieško pėdsakų. V.Ščiavinsko nuotr.

Gėris neleidžia pamiršti taisyklių – jei kažkas bando eiti priekyje, šuo čiumpa tvarką pamiršusiam pasieniečiui už kojos – švelniai ją apžiodamas primena pareigūnui, kad jo vieta – už šuns. Pasirodo, šios praktikos Gėris nebuvo mokamas. „Čia jau charakterio savybė“, – juokėsi A.Jurčiukonis. Iš tiesų, kaip pabrėžia pats kinologas, tai gera savybė – pėdsekystė yra sudėtingas mokslas. Šunys mokomi sekti kvapą pagal jo stiprėjimą.

Būna, kad keturkojai, sekdami kvapą, nueina ir atbulai. Kai kurie to mokomi specialiai, kitiems tai įvyksta netyčia, tačiau tarnybiniai šunys dažniausiai mokomi sekant kvapą pradėti nuo silpniausio ir eiti link stiprėjančio kvapo. Kinologai tarnybinius šunis išmoko ir visokių gudrybių – pasieniečiai papasakojo, kad vienas kolega net buvo išmokęs savo keturkojį pasidalinti sausainiu, atkandant tik pusę. Be standartinių mokymų, kinologai tarnybinius šunis išmoko ir kitų įvairių komandų.

Inga Vaitkevičiūtė

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

KAIP IŠSIRINKTI TINKAMIAUSIĄ VETERINARIJOS KLINIKĄ SAVO AUGINTINIUI?

ŠUNŲ VEISLĖS: AMERIKIEČIŲ STAFORDŠYRO TERJERAS (AMERICAN STAFFORDSHIRE TERRIER) – ATKAKLUS, STIPRIOS VALIOS, IŠTIKIMAS DRAUGAS

KAČIŲ VEISLĖS: KURILŲ BOBTEILAI (KURILIAN BOBTAIL) – TAI ŠUO IR KATĖ VIENAME

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą