18 Kov, 2019

Paaiškėjo, kodėl viduramžiais žmonės taip nekentė kačių

Viduramžių Europoje kačių reputacija buvo išties prasta. Jos buvo siejamos su raganomis ir eretikais, o į juodų kačių pusę net žiūrėti nebuvo norima. Tačiau kodėl susidarė toks keistas šių mielų gyvūnų įvaizdis?

Tai, kad katės buvo nekenčiamos, yra išties keista. Juk jos gaudė graužikus, kurie buvo didelė grėsmė žmonių maistui ir gyvulių pašarams. Tačiau net žiūrėdami į medžiojančias kates, žmonės jų nekentė – teigdami, kad jos peles gaudo tarsi velnias sielas. Katės su velniu buvo siejamos dar XI amžiuje, tačiau šis ryšys buvo tarsi atrastas iš naujo XII amžiaus viduryje.

Buvo manoma, kad katės yra naudojamos įvairiuose raganystės ir, aišku, velnio iškvietimo ritualuose. Buvo galvojama, kad velnias pats savo pasekėjams pasirodo kaip katė, o šie parklupę bučiuoja jam po uodega. Kai XIV amžiaus pradžioje Prancūzijoje imta persekioti tamplierių ordiną, jie buvo kaltinami ir kačių garbinimu. Intrigos dėl tamplierių pinigų tada ordino riteriams baigėsi mirtimi – nors jų prisipažinimai buvo išgauti kankinimais.

1484 metais popiežius Inocentas VIII paskelbė, kad katė yra velnio mėgstamiausias gyvūnas ir jas garbina visos raganos. To pakako, kad neapykanta katėms paplistų kaip maras. Iš tiesų neapykanta katėms kartais galėjo prisidėti prie graužikų, o kartu ir įvairių ligų plitimo.

Tačiau kodėl viduramžių žmonės nemėgo kačių? Mokslininkai dabar mano, kad taip buvo dėl įsitikinimo, kad Dievas visus gyvūnus sukūrė tarnauti žmogui. O jei šuo visada saugo šeimininką ir mėgsta būti drauge, katė išeina savais keliais ir namo pareina tik išalkusi. Kačių savarankiškumas ir nepaklusimas žmonių komandoms tariamai rodė, kad jas valdo kažkokia tamsos jėga. Juodos katės buvo itin nekenčiamos dėl to, kad jų spalva išvis buvo velnio simbolis. Naktį jos buvo sunkiai pastebimos, todėl judėdamos tamsoje nejuokais išgąsdindavo žmones.

Gali būti, kad prie europietiško požiūrio į kates prisidėjo ir tai, kad tų laikų arabai kates labai mėgo. Kitatikiai myli kates? Reiškia, kažkas su jomis negerai!

Tačiau nereikėtų manyti, kad absoliučiai visi europiečiai viduramžiais nekentė kačių. Jas mielai augino vienuolės, jaunos šeimos ir kaimo gyventojai. Nepaisant to, kad vadintos velnio įsikūnijimu, katės peles gaudė ir šventose vietose.

Su laiku požiūris į kates visiškai apsivertė – suvokus, kad jos tik padeda žmonėms, net jei yra labai išdidžios ir savarankiškos.

Technologijos.lt

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

KAČIŲ VEISLĖS: TAJŲ KATĖ (THAI) – TAIKI, MEILI, SANGVINIŠKO TIPO BŪTYBĖ

GELTONAS KASPINAS ANT PAVADĖLIO – KĄ JIS REIŠKIA IR KAIP ELGTIS ŠALIA TAIP PAŽYMĖTO GYVŪNO

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą