Rytų trumpaplaukės katės pakeri savo panašumu į laukines kates. Ta pati gracija, judesių plastika, liesas, tačiau tvirtas, raumeningas kūnas. Ilgos kojos ir ilga uodega. Trumpas, glotnus, žvilgantis kailis išryškina kūno lankstumą bei judesių eleganciją. Dailų pailgą snukutį „vainikuoja“ didelės ausys ir nepaprastai išraiškingos, daug ką pasakančios migdoliškos akys.

Trumpai jas vadina Orientalais (angl. Oriental – Rytų) arba Rytų katėmis. Orientalai ir Siamo katės priklauso tai pačiai Rytų kačių grupei, jų standartai vienodi – katės skiriasi tik kailio ir akių spalva.

Orientalai yra nuostabūs kompanionai, bičiuliai, protingi ir lengvai dresuojami gyvūnai. Jie judrūs ir žaismingi, vaikiškai išdykę ir beždžioniškai sumanūs. Būdami karališkai orūs, jie išlieka šuniškai ištikimi savo šeimininkams…

Dramatiška kilmės istorija

Rytų kačių istorija įdomi ir dramatiška. Paradoksalu, kad giliausias istorines šaknis turinti kačių veislė buvo oficialiai pripažinta daug vėliau už kitas veisles.

Šių kačių istorija prasidėjo senovės Tailande, kur jos buvo žinomos kaip karališkųjų Siamo kačių porūšis. Egzistuoja ir kita nuomonė: tai Siamo katės yra Rytų kačių porūšis, o ne atvirkščiai. Manoma, kad dėl Rytų kačių spalvos genų mutacijos atsirado „himalajų“ spalvos katės, tai yra, Siamo katės.

XIX a. pabaigoje šiuolaikinių Orientalų ir Siamų protėviai buvo importuoti iš Tailando į Angliją. Britų enciklopedija (1903 m.) mini vientisos spalvos Siamo kates. 1894 m. kačių parodoje Londone buvo demonstruojamos „Šveicarijos kalnų katės“ Master Timkey Brown ir jo mama Granny Grumps, aprašyti kaip „vientisos kaštoninės spalvos Siamo katės mėlynai žaliomis akimis“.

1896 m. kitoje Londono kačių parodoje dalyvavo žydroji Rytų katytė, atvežta iš Bankoko. Nepaisant jos gimimo vietos, katytė buvo diskvalifikuota dėl neįprastos (Himalajų) spalvos. Debatai dėl vienspalvių Siamo katinų pripažinimo tęsėsi iki 1923-ųjų, kai Didžiosios Britanijos Siamo kačių klubas (Siamese Cat Club of Britain) pareiškė, kad „klubas atsisako skatinti kitokių Siamo kačių poveislių veisimą ir pripažįsta tik žydraakes „himalajų“ spalvos Siamo kates“. Nuo to laiko vienspalvės katės pripažintos kaip neatitinkančios Siamo kačių standartą, ir šios veislės kūrimo darbai sustojo.

Bet susidomėjimas egzotiškomis katėmis neatslūgo, apie 1950-uosius metus, po Antrojo pasaulinio karo, prasidėjo intensyvesnis šokolado spalvos kačių veisimas.

Anglijos veislynai atliko kelis labai įdomius veisimo eksperimentus. Būtent tada pirmą kartą pavartotas žodis „Havana“, apibūdinantis šokolado spalvos gyvūnėlius. Manoma, kad šis spalvos apibūdinimas pasirinktas todėl, kad tokia buvo Havanoje pagaminto gero cigaro spalva.

Pirmas užregistruotas vienspalvis šokolado spalvos kačiukas – Bronze Idol, gimęs „Elmtower“ veislyne, atsitiktinai sukergus juodą katę su Siamo katinu.

Analizuojant gyvūnų kilmės dokumentus, galima įsitikinti, kad pirmiesiems veisimams buvo naudojami paprasti vienspalviai katinai, šokoladinės spalvos Siamo katinai ir tam tikro tipo rusų žydrieji katinai.

1956 m. JAV pilietė Elsie Quinn importavo iš Anglijos į JAV šokoladinę katytę Havana Brown Roofspringer Mahogany Quinn, kuri tapo šios veislės pioniere Amerikoje. Amerikos veisėjai iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo unikalios spalvos žaliaakę katę ir pradėjo aktyviai siekti šios kačių veislės pripažinimo.

1958 m. buvo nustatytas pirminis vertinimų standartas, o 1964-aisiais Havana gavo čempiono statusą CFA sistemoje. Tik Amerikoje ši šokolado spalvos katė yra užregistruota kaip atskira veislė, tai ne tik spalvos pavadinimas, bet ir tam tikras veislės tipas, kuris buvo prarastas Europoje dėl nuolatinio kergimo su Siamo katinais.

Kailio spalvų įvairovė

Tačiau Rytų kačių gerbėjams neužteko, kad buvo pripažintos tik vienos spalvos katės, aktyviausi felinologai bendromis pastangomis 1977 m. iškovojo ir kitų vienspalvių Siamo kačių pripažinimą. Pagrindu buvo paimtas Siamo katės standartas, tik kai kurie jo punktai šiek tiek koreguoti.

1995 m. pripažintos ir dvispalvės katės, o dabar Orientalai jau turi virš 300 spalvinės gamos atspalvių!

Šiek tiek vėliau atsirado ilgaplaukiai Orientalai, kai veisimo programos metu trumpaplaukėms katėms buvo „įvestas“ ilgo plauko genas. Ilgaplaukiai Orientalai 1997 m. gavo čempiono statusą CFA sistemoje.

Šiandien pačiomis grakščiausiomis ir elegantiškiausiomis laikomos juodos spalvos katės (self blank). Šiai spalvai keliami reikalavimai: intensyviai juodas kailis, juodas nosies galiukas ir juodos letenėlių pėdutės.

Nuostabiai gražūs yra ir baltos spalvos Orientalai, jie švelnūs ir romantiški kaip vasaros debesėliai.

Baltų Orientalų baltumas privalo būti idealus, neleidžiamas joks atspalvis arba gelsvumas. Labai harmoningai atrodo lavandų ir žydros spalvos katinai, nes šios spalvos dar labiau pabrėžia ir išryškina unikalią Orientalų kūno plastiką. Minėti katinai labiausiai tiktų „aukso vidurio“ gerbėjams, nes jie nėra nei iššaukiančiai ryškūs, kaip juodos spalvos katinai, nei trapiai švelnūs kaip sniego baltumo giminaičiai.

Taip pat dažnai sutinkami kreminės spalvos katinėliai, gražūs ir puošnūs yra „vėžliniai“ Orientalai, tačiau svarbu, kad tarp „vėžliui“ būdingų dėmių neatsirastų rašto dryželių.

Taigi Orientalai – tai visa spalvų paletė! Pasitaiko, kad vienoje vadoje nerasite dviejų vienodų kačiukų, tad rinktis tikrai yra iš ko.

Orientalų kačių gerbėja Jelena Bogomolova atsako į www.mice.lt/kate klausimus.

Kada ir kodėl jūsų gyvenime atsirado Orientalai?

Orientalai peržengė mūsų namų slenkstį prieš trejus metus. Norėjosi „tikros“ katės, kad būtų panaši į panterą, grakšti ir šiek tiek pavojinga. Rytų katės dėl savo klasikinio eksterjero tikrai primena laukinę panterą, ši kačių veislė man asocijuojasi su tikrąja klasika (kaip limuzinas, ikrai, Mocarto muzika…).

Ką jaučiat šioms katėms?

Jaučiu didžiulę pagarbą ir labai jomis žaviuosi.

Kuo ypatingos, išskirtinės jūsų augintinės, lyginant su kitomis katėmis?

Rytų katės išsiskiria savo išvaizda, elegancija, trumpu gluotniu kailiu. Ir jų būdas unikalus – tai labai ištikimas, atsidavęs žmogui gyvūnas. Šiek tiek išpuikęs, labai priklausomas nuo šeimininko dėmesio, bendravimo, reikalaujantis šilumos ir pripažinimo. Tačiau jis su kaupu grąžina visą šį pozityvą ir dovanoja vien teigiamas emocijas.

Kuo dar, be kačių, užsiimate?

Prieš metus su vyru Andrejumi išsikraustėme į kaimą Dzūkijoje. Kuriame savo ūkį, ruošiame vietą, kur netrukus galėsime priimti svečius – tuos, kurie norėtų mokytis arba praleisti jogos savaitgalį, išbandyti sveiką natūralių žalių gyvų produktų mitybą. Trečioji mūsų kačių veislyno savininkė yra „didelė bosė“, ji gyvena Vilniuje, laukiasi trečiojo vaikelio, bet ir trims katėms randa laiko.

Gal pasigirtumėte kačių parodų pasiekimais, felinologijos planais.

Mes nesame dideli parodų mėgėjai, nelabai mėgstame matyti savo gyvūnus narvuose. Puikiai suvokiame, kad paroda – papildomas stresas gyvūno psichikai. Taigi parodas lankome saikingai. Mūsų katinas Mikado Shegumi Neko dažniausiai dalyvavo parodose, buvo išrinktas geriausiu parodos katinu, keliose parodose pelnė geriausio savo kategorijos katino titulą. Taigi parodos – tik tam, kad parodytume kačių gerbėjams savo augintinius, supažindintume žmones su šia nuostabia, bet nelabai žinoma veisle. Veisiant kates mums svarbiausia gyvūnų sveikata. Ne paslaptis, kad šiandieniniai veisliniai gyvūnai kartais turi silpnesnį imunitetą, pasitaiko reprodukcinės sistemos negalavimų. Todėl stengiamės kuo giliau išstudijuoti natūralaus gyvūnų gydymo ir ligų profilaktikos klausimus, naudojame homeopatiją, dėles. Taip pat akcentuojame natūralią gyvūnų mitybą kaip tvirtos sveikatos pagrindą. Mums svarbu, kad augintinės sulauktų sveikų, gražių palikuonių, bet už viską svarbiau – kiekviena drauge praleista akimirka…