Neeilinių gebėjimų lietuvės raganavimą primena paslaptinga istorija
9 Sau, 2020

Neeilinių gebėjimų lietuvės raganavimą primena paslaptinga istorija

„Aš suprantu, ką sako arklys. Kaip tai paaiškinti, nežinau“, – prisipažino patyrusi raitelė Neringa Kūlokaitė (41 m.), dėl kasdienio bendravimo su žirgais tapytojos karjerą iškeitusi į arklides. Kai kurie patyrę raiteliai net įtaria ją raganavimu, nes smulki moteris jodinėdama yra išgyvenusi sunkių momentų, bet sutramdžiusi, atrodytų, nesuvaldomus arklius.

Kartą tėvas parvedė arkliuką

Kad jau ne vieną dešimtmetį didžiąją savo gyvenimo dalį Neringa praleidžia šalia arklių, ji nelaiko nei savęs, kaip moters, pažeminimu, nei normalaus, moteriško, gyvenimo praradimu. „Niekada nenorėjau mesti arklidžių. Nebent kokios baisios traumos priverstų priimti tokį sprendimą. Nors jau yra tekę patirti ir šiokių tokių sužalojimų, ir beveik koridai ar rodeo prilygstančių išbandymų, manęs ir tai neatgrasė nuo arklių. Kai reikia, ir arklides išsimėžiu, ir arkliams kanopas išvalau. Tačiau net ir tai man geriau nei vaikščiojimas po parduotuves“, – teigė Neringa. Jos šeima netoli Kauno, Žiegždriuose, turi arklides, kurių garduose – daugiau nei dvidešimt žirgų.

Arkliai Neringos gyvenime – nuo vaikystės. Kai visi jos bendraamžiai tėvų prašydavo šuniuko arba kačiuko, ji svajojo ir maldaudavo tik arkliuko. Ir kartą, kai jai buvo vienuolika metų, tėvas parvedė namo arkliuką. Niekas tada nemokė nei jodinėti, nei kaip apsieiti su arkliu. Tėvas tik pasakė, kad kumelė – rami.

„Bandžiau joti į ganyklą, bet, kumelei pasipurčius, kaipmat atsidūriau po ja. Tada nežinojau, kad arkliai puikiai supranta, ar ant jų užsėda nemokša, ar jau patyręs raitelis“, – smagiai prisiminė Neringa. Kaip dabar, turėdama trisdešimties metų raitelės patirtį, atsirenka arklius ir supranta, kad vienas ar kitas būtent jai skirtas, paaiškinti negalėjo: „Tiesiog suprantu, kad tas žirgas – mano. Vertindami žmones pirmiausia atkreipiame dėmesį į jų grožį. Arkliams irgi galioja ši taisyklė. Man svarbu, ar žirgas gražus. Esu girdėjusi, kad būtina įsiklausyti į arklių širdies dūžius. Jei jie sutampa su norinčio jais jodinėti žmogaus širdies dūžiais, vadinasi, reikia rinktis būtent tą žirgą. Bet aš į tokius vertinimus žiūriu atsargiai.“

N.Kūlokaitė 2010-ųjų rudenį dalyvavo žygyje žirgais prie Juodosios jūros „2000 km istorijos“. V.Ščiavinsko nuotr.
N.Kūlokaitė 2010-ųjų rudenį dalyvavo žygyje žirgais prie Juodosios jūros „2000 km istorijos“. V.Ščiavinsko nuotr.

Turi kone raginiškų sugebėjimų

Iš šiuo metu šeimos žirgyne esančių dvidešimties dviejų žirgų, lietuviškų žemaitukų, Neringai labai patinka keli. Atsisėdusi ant arklio ji visada kreipia dėmesį, kad gyvulys būtų tinkamas vienai ar kitai užduočiai: „Ir jis pats tai turi suprasti. Aš visada vertinu visumą – ir arklio gebėjimus, ir jo valdymą, ir skleidžiamą energiją, ir net tikėjimą, kad drauge pasieksime užsibrėžtus tikslus. Man patinka žirgai, kurie yra šiek tiek bepročiai.

Gal su tokiais kur kas pavojingiau, bet svarbiausia tinkamai sudėlioti jų energiją.“ Paklausta, ar kokioms nors užduotims reikia kone raganiškų sugebėjimų, Neringa nusijuokė: „O ką, aš ne ragana?!“ Jos raganavimą primena paslaptinga istorija, kai šeimos arklidėse merdėjo kumelė. Ilgai joks gydymas jai nepadėjo ir jau buvo nuspręsta ją užmigdyti: „O aš kasdien eidavau į gardą ir iš butelio girdžiau ją vandeniu. Papūsdavau šilto oro į ausį. Ir vieną dieną tėvas, nuėjęs į arklides, negalėjo savo akimis patikėti – kumelė buvo atsistojusi ir net nusižvengė. Tėvas klausė, ką aš kumelei padariau, bet nesugebėjau paaiškinti. Gal nieko?“

30 metų jodinėjanti N.Kūlokaitė prisipažino, kad vengia kitiems raiteliams patikėti mylimus žirgus, net jų pavyduliauja. V.Ščiavinsko nuotr.
30 metų jodinėjanti N.Kūlokaitė prisipažino, kad vengia kitiems raiteliams patikėti mylimus žirgus, net jų pavyduliauja. V.Ščiavinsko nuotr.

Prisileidžia ne bet ką

Neringa be užuolankų prisipažino, kad be žirgų jau neįsivaizduotų savo gyvenimo. Ir pati jau yra įsisąmoninusi, ir kitiems, norintiems išmokti jodinėti, pataria jokiu būdu nenuvaryti arklių. Būtina jausti, ką jie gali ir ko ne, ko norėtų ir kur niekada nebenorėtų atsidurti. Jei tokias nerašytas arklių gyvenimo taisykles raiteliai peržengia, nė vienas žirgas daugiau nenori jų klausyti. „Juk ir žmonės, patyrę kokių nors nelaimingų atsitikimų, to niekada nebenori išgyventi arba atsidurti kokioje nors skaudžius patyrimus primenančioje vietoje“, – svarstė Neringa. Kad žirgas norėtų būti su žmogumi, reikia atsargiai jį pratintis – dažniau būti kartu, pakasyti, pamaloninti kokiu nors skanėstu.

Arkliai stebi savo būsimus raitelius ir subtiliai parodo, kad jau pasitiki, – dažniausiai sekioja akimis, vaikšto iš paskos. „Jei arklys neklauso, tikrai nereikėtų jo kaltinti. Kaltas visada žmogus, kuris nesugeba su juo susitarti, išsireikalauti to, ko reikia“, – įsitikinusi Neringa. Nors būna, kad vienas mylimiausių jos žirgų, vardu Tinklas, ją numeta, vis tiek su juo sekasi ir varžybose, ir kelionėse. Tinklui jau trylika metų, bet jis atrodo lyg kelerių metų arkliukas. Nenuvaryti arkliai visada atrodo kur kas jaunesni, nei yra iš tikrųjų: „Jei su arkliu nuo pat jo gimimo buvo dirbama tinkamai, jis bus ir protingas, ir ištvermingas, ir ilgai gyvens. Juk arkliai išgyvena net iki trisdešimties metų.“

Metė tapybą

Prieš tapdama arklidžių valdove Neringa Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos studijas. Bet pastaraisiais metais ji visa galva pasinėrusi į žirgų gyvenimą. „Nors nuovargis jojant – grynas malonumas, būna dienų, kai vis dėlto nejoju. Tada į rankas paimu teptuką. Bet daugiausia energijos atima ne jojimas, o mokymas joti. Tai – alinantis darbas“, – prisipažino Neringa. Šeimos žirgyne beveik kasdien apsilanko vaikų ar suaugusiųjų, norinčių išmokti jodinėti arba papramogauti. Du svarbiausi dalykai, kurių būtina išmokyti pradedančius raitelius, – prieiti prie žirgo ir taip jį pastumti, kad jis trauktųsi. Jei pastumtas arklys nesitraukia, vadinasi, su juo susidraugauti bus sudėtinga.

„Be to, negalima eiti prie žirgų esant prastos nuotaikos. Turėjome kumelę, kuri neigiamą lauką pajusdavo iš toli. Tokiais atvejais jai neįmanoma būdavo net balno uždėti. Tuomet suprasdavau, kad reikia padirbėti su savimi, nes juk arklys nekaltas dėl manyje susikaupusio blogio. Eidavau tapyti. Žirgas visada nubrėžia tam tikrą ribą, kurios negalima peržengti, nes už jos galima prarasti jo pasitikėjimą. Tačiau arkliui būtina parodyti jo vietą, protingai nuleisti jį ant žemės, tuomet jis bus nuolankus“, – mokė Neringa.

30 metų jodinėjanti N.Kūlokaitė prisipažino, kad vengia kitiems raiteliams patikėti mylimus žirgus, net jų pavyduliauja. V.Ščiavinsko nuotr.
30 metų jodinėjanti N.Kūlokaitė prisipažino, kad vengia kitiems raiteliams patikėti mylimus žirgus, net jų pavyduliauja. V.Ščiavinsko nuotr.

Įgūdžius pritaiko neįprastai

Ji prisipažino, kad vengia kitiems raiteliams patikėti savo mylimų žirgų. Netgi jų pavyduliauja. Nors arklidėse Neringa praleidžia didžiąją dalį laiko, prisipažino, kad jai nesvetimas gyvenimas ir anapus jų, – bendravimas su menininkais, muzikais. „Man patinka muzika, menas. Viskas susilieja į vieną visumą. Bet kai kokioje nors net ir gerai pažįstamų žmonių kompanijoje pradedu kalbėti apie žirgus, kai kuriems mano kalbos kažkodėl tampa neįdomios. Ne iš karto buvau suprasta ir kai iš arklių karčių dariau paveikslus“, – šyptelėjo Neringa.

Dar ji Vilniaus Kairėnų botanikos sode yra dariusi mozaikas iš batų. Savo meninius sugebėjimus Neringa buvo įsigudrinusi pritaikyti net ir kepdama pyragus bei tortus. Panaudodama džiovintus vaisius ir riešutus ji savo kepinius kurdavo lyg mozaikas. „Galėčiau ir dabar kokį nors išskirtinį pyragą sukurti, bet jau nebeįdomu“, – mąsliai nusuko kalbą į kitą pusę ir pridūrė, kad kepiniais buvo susižavėjusi tada, kai viena Vilniaus kavinė jų paprašė savo atidarymui. Ilgai galvojusi, kokie kepiniai būtų jai pačiai įdomūs, nusprendė, kad jie turėtų būti panašūs į paveikslus. Taip ir atsirado jos mozaikiniai pyragai. Juos ji meniškai ir nufotografavo. Didelės pyragų-mozaikų nuotraukos ilgai puošė užsakymą pateikusios kavinės sienas su užrašu „Saldus grožis“.

Birutė Vyšniauskaitė „Lietuvos rytas“

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

VOKIEČIŲ MAŽŲJŲ ŠPICŲ VADA VEISLYNE ANGELO BUČINYS

AUGINTINIŲ APRANGA ŠALTUOJU METŲ LAIKU: SVEIKATA AR MADA?

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą