Manote, jūsų šuo naudojasi uosle, kad surastų seniai užkastą kaulą? Tiesą sakant, šunų uoslė pervertinta. Jie labiau pasitiki savo atmintimi nei nosimi, kad surastų paslėptus skanumynus. Šunų uoslė pervertinta – jie pasikliauja atmintimi.

Šį atradimą padarė JAV mokslininkai, ištyrę 500 naminių šunų iš viso pasaulio. Kiekvienas šuo stebėjo, kaip jo šeimininkas apvertė du puodelius, tada po vienu iš jų paslėpė skanumyną. Vėliau šuns akys buvo uždengtos, o skanumynas perkeltas po kitu puodeliu. Kai šuo vėl galėjo matyti, jį pakviesdavo šeimininkas. Jeigu šuo naudotųsi uosle, jis būtų pribėgęs prie teisingo puodelio. Tačiau dauguma šunų suklydo, paprasčiausiai pasirinkdami puodelį, po kuriuo paskutinį kartą matė padedant maistą.

Tyrėjas Evanas MacLeanas iš Šiaurės Karolinos valstijoje įsikūrusiame Duke’o universiteto komentavo: „Dauguma žmonių mano, kad šunys dažniausiai naudojasi uosle. Tačiau išties šunys, spręsdami užduotis, naudojasi visais pojūčiais.“ Daktaras E.MacLeanas, tiriantis beveik visus gyvūnus, išskyrus kates, teigė: „Man sunku įsivaizduoti situaciją, kai gera atmintis nebūtų privalumas. Atmintis yra naudinga planuojant ir suprantant bet kokius ryšius, kaip ir bandant nuspėti įvykius.

Visam tam atmintis yra gyvybiškai svarbi bet kokiam gyvūnui.“ Tyrėjai taip pat naudojosi internetu, kad stebėtų šunis savo namuose, siekdami ištirti užkrečiamo žiovulio fenomeną. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad žiovauti pradeda ne tik žmonės, pamatę, kaip tai daro kiti. Šuo taip pat gali užsikrėsti šeimininko žiovuliu.

Daktaras MacLeanas paaiškino: „Manome, kad tai labai primityvi empatijos forma. Šuo nebūtinai jaučiasi blogai, jeigu taip jaučiasi šeimininkas, tačiau jis savaip pereina į panašią emocinę būseną.“ Mokslininko tyrimas, paskelbtas žurnale „Public Library of Science One“, šiam fenomenui jokio patvirtinimo nerado. Tačiau tyrime nustatyta, kad šunų stiprybės skiriasi. Kai kurie šunys turėjo geresnę atmintį, o kiti geriau suprato šeimininką arba geriau bendravo.

Kartu dirbęs tyrėjas Brianas Hare’as teigė: „Dauguma žmonių apie intelektą galvoja kaip apie beveik pilną arba beveik tuščią stiklinę. Bet intelektas yra panašesnis į ledus – kiekviena porcija yra skirtingo skonio. Gerai išmanyti vieną dalyką nereiškia, kad gerai išmanai viską.“ Įdomu tai, kad dėl žmonių kaltės šunų intelektas greičiausiai sumenko.

Mokslininkai mano, kad naminiai gyvūnai negali taip pat gerai spręsti problemų kaip jų laukiniai pusbroliai, nes gyvendami su mumis jie pasidarė „nepajėgūs savarankiškai mąstyti“. Tai paaiškėjo atlikus tyrimus, per kuriuos ekspertai grupei šunų ir grupei vilkų pristatė „galvosūkių dėžutes“ su maistu viduje. Vilkai sėkmingai jas atidarė, o šunys žvalgėsi į žmones tikėdamiesi pagalbos.

Vos vienas naminis šuo sugebėjo išspręsti galvosūkį – dauguma likusiųjų net nebandė to daryti. Užuot sprendę problemą, jie žvilgsniu prašė, kad žmonės duotų kokią nors užuominą, kaip elgtis. Gyvūnų elgesio tyrėja iš Oregono valstijos universiteto daktarė Monique Udell mano, kad gyvūnai liovėsi mąstyti savarankiškai veikiausiai dėl žmonių. Tyrimo rezultatai gali paaiškinti, kodėl šunys taip dažnai įsipainioja į savo pavadėlį arba kodėl jų galvos nuolat įstringa tarp turėklų virbų ar dėžėse.

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE:

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

KĄ PRIVALU APLANKYTI GYVŪNŲ MYLĖTOJAMS ŠIĄ VASARĄ

9 IŠSKIRTINĖS ŠUNŲ VEISLĖS, KURIAS PAMILSITE IŠKART!

KAIP IŠSIRINKTI TINKAMIAUSIĄ VETERINARIJOS KLINIKĄ SAVO AUGINTINIUI?

AUGINTINIS MAŽAME BUTE. KAIP SUTAUPYTI VIETOS IR SUTEIKTI GYVŪNUI KOMFORTĄ