Mokslininkai atskleidė paslaptį, kaip gyvatės gali judėti plokščiais paviršiais ar net „skristi“ oru, šliauždamos nuo medžio ant medžio.

Tėra tik penkios gyvačių rūšys, kurios gyvena medžiuose. Jų gebėjimas šliaužti šakomis nuo vieno medžio ant kito jau seniai domino biologus.

Gyvačių žvynų sukuriama trintis veikia kaip kabliukai, kurie prisitvirtina prie paviršiaus nelygumų ir leidžia joms šliaužti net plokščiu paviršiumi. Tokie atradimai gali ateityje padėti sukurti robotus ar transporto priemones, kurios judės kaip tikros gyvatės ir bus naudingos karinei pramonei, teigia mokslininkai.

Biologė Jake Socha iš Virdžinijos technologijų universiteto studijavo gyvačių judėjimą oru. Filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip gyvatė keliauja oru.

Ją peržiūrėję mokslininkai padarė išvadą, kad gyvatės dideliu greičiu rangydamosi ore tampa tarsi ilgu „sparnu“. J. Socha sakė: „Visa gyvatė yra tarsi vienas ilgas sparnas, kuris nuolatos keičia savo formą dideliu greičiu.“

Toks judėjimas sukuria aerodinaminį efektą, leidžiantį keliauti, pavyzdžiui, nuo 6 m aukščio medžio beveik 20 metrų.

Keturios kameros filmavo gyvačių judėjimą oru. Mokslininkai ant gyvačių nugarų nupiešė baltus taškelius, kad galėtų stebėti kiekvieno centimetro judėjimą „skrydžio“ metu. Vėliau, naudodamiesi 3D technologija, mokslininkai rekonstravo tikslų gyvūnų judėjimą.

Informacijos šaltinis: