Tibeto mastifas dėl savo išvaizdos dažnai laikomas grėsmingu šunimi. Jo dydis priverčia laikytis saugaus atstumo ir pagarbos. Tačiau po minkštu ir storu kailiu slypi draugiški, savo šeimą mylintys, saugantys ir begalinę ištikimybę demonstruojantys šunys. Taip apie šios veislės šunis pasakoja veisėjas, Tibeto mastifų veislyno „Iš Vidiškių“ savininkas Stasys Barauskas, jau daugybę metų veisiantis ir savo namuose auginantis tris vienus didžiausių šunų pasaulyje.

„Veislė kilusi iš Tibeto ir buvo naudojama apsaugai. Tibeto klimatas atšiaurius, todėl mūsų žiemos ir vėsios vasaros jiems labai tinka ir patinka. Tai puikiai prie mūsų klimato prisitaikę šunys. Svarstant apie tokios veislės įsigijimą, reikėtų įvertinti tai, kad jie mėgsta būti lauke, jiems reikia erdvės ir vietos, kur galėtų pabėgioti“, – savo žiniomis dalijasi Stasys.

Legenda byloja, kad Tibeto mastifai saugojo savo karaliaus namus. Ši savybė – sargumas ir namų apsauga – išliko iki šių dienų. Namuose jie visada išsirinks tokią vietą, iš kurios galės stebėti visą aplinką ir matyti, kas vyksta aplink. Pasak legendų, dieną šie šunys būdavo pririšami, o naktį – paleidžiami saugoti teritorijos. Todėl jie yra aktyvesni tamsiuoju paros metu. Kad naktį atbaidytų priešus, jie turi vadinamąsias keturias akis. Tai šviesūs kailio lopinėliai virš akių. Taip pat sakoma, kad šios akys Tibeto mastifui leidžia stebėti ir jausti priešus naktį ir sargauti net miegant.

„Tai labai užsispyręs, savarankiškas šuo su savo charakteriu. Aš vedu juos pasivaikščioti, o jie veda mane. Ir jiems gerai, ir man. Ir visi galvojam, kad esam padėties šeimininkai, – apie šunų charakterį pasakoja S. Barauskas. – Sklando daug mitų ir apie šių šunų priežiūrą. Iš tikrųjų tai neruošiant parodoms, juos užtenka išmaudyti kartą metuose ir reguliariai, kas savaitę, šukuoti. Pavasarį jie šeriasi ir numeta savo kailį, galima sakyti, praranda savo grožį. Tačiau artėjant žiemai vėl sužiba gražiausia savo išvaizda, kuri ir tirpdo visų širdis“, – gerų žodžių šiai veislei negaili Stasys.

Informacijos šaltinis: