14 Bir, 2018

Katės skraiduolės

Amerikietės Brittney Kirk augintinis katinas Sugar (Cukrus), nukritęs iš 320 metrų aukščio, tai prilygsta 19 aukštų pastatui, liko sveikas ir gyvas. Tai atsitiko prieš keletą metų Bostone (JAV), kai prieš išeidama į darbą ji pamiršo uždaryti langą…

Optimistinė statistika

1987 metais Niujorko greitosios veterinarinės medicinos pagalbos centras pateikė įdomią statistiką. Ištyrę 132 kačių kritimo iš didelio aukščio atvejus, veterinarijos specialistai publikavo optimistinius tyrimų rezultatus.

Paaiškėjo, kad 90 proc. atvejų katės liko gyvos, vos 37 procentams skraiduolių prireikė medicininės pagalbos. Ir, kas dar svarbiau, tai nebuvo labai sudėtingos operacijos ar panašios medicininės intervencijos.

Panaršius internete paaiškėja, kad katino Sugar skrydis nublanksta prieš kitą ekstremalų atvejį, kai nuo 32-ejų aukštų pastato nukritusi katė viso labo… nusiskėlė dantuką ir truputį susitrenkė krūtinę. Po dviejų parų ji buvo išleista iš veterinarijos klinikos namo.

Biomechanikos dėsniai palankūs katėms

Kodėl katės taip lengvai išsisuka? Pasirodo, pagal savo svorį jos turi gana didelį kūno plotą ir būtent šis faktorius lemia sėkmingus kačių pasiskraidymus.

Katė tarsi „pergudrauja“ žemės trauką. Vidutinio dydžio katė, išplėtusi kojas, laviruodama uodega, krenta 97 km per valandą greičiu, kai tuo metu žmogus smigte sminga į žemę 193 km/val. greičiu. Palyginkite, žmogus krenta šimtu kilometrų greičiau!

Pasak Niujorko greitosios veterinarinės medicinos pagalbos centro specialisčių Wayne Whitney ir Cheryl Mehlhaff, katės tebėra medžiuose gyvenantys padarai, vikrūs šuolininkai kaip, sakykime, driežai ar beždžionės. Mūsų naminės katės vis dar išsaugojo laukinių protėvių savybes. Jos neprarado gebėjimų karstytis ir šokinėti. Krisdamos katės  pasuka savo kūną ir prireikus persiverčia ore.

Išskėsdamos letenas katės sukuria parašiuto efektą. Ilgos, spyruokliuojančios kojos, stiprūs išilginiai raumenys sumažina atatranką – smūgis į kaulus sušvelnėja.

Jeigu katės kojos būtų trumpos ir sustingusios tarytum kolonos, lūžių ji neišvengtų. Be to, katės pusiausvyrą puikiai reguliuoja vidinėje ausyje esantis vestibiuliarinis aparatas. Krisdamos jos savo kūną – iš pradžių priekinę, o vėliau užpakalinę dalį – subalansuoja taip, kad nusileistų tik ant letenų. Taip išbalansuoti prireikia laiko, todėl manoma, kad skraiduolė sėkmingai nusileis, jei aukštis, iš kurio krenta, yra ne žemesnis nei 90 centimetrų.

Tačiau jeigu katė turi antsvorio, yra senyva ar nelanksti, jeigu anksčiau nesikarstė medžiais, augo šiltnamio sąlygomis, skrydis iš didelio aukščio gali būti ir lemtingas.

Sėkmingą katės nusileidimą lemia viso kūno lankstumas, pusiausvyros pojūtis, atsipalaidavimas kritimo metu.

Pirmoji pagalba

Kaip elgtis pamačius iš aukštai nukritusią katę?

Jeigu gyvūnėlis apatiškas, neskubėkite jo judinti, o ypač galūnių. Ką nors pakiškite po galva, kad katė lengviau kvėpuotų, neužspringtų seilėmis. Švelniai kalbinkite, apklokite.

Pastebėję kaulų lūžį, atsargiai paguldykite ant kietesnio pagrindo. Jei sugebate ir turite keletą pagaliukų bei tvarsliavos, imobilizuokite lūžusią galūnę ir skubiai gabenkite į veterinarijos gydyklą. Katei didžiausią pavojų kelia ne atviri lūžiai, o vidinis kraujavimas, pažeisti vidaus organai.

Tačiau dažniausia jos tebūna ištiktos šoko: nesiorientuoja aplinkoje, nepažįsta šeimininko, blaškosi. Būkite švelnūs ir dėmesingi, pasistenkite nuraminti išsigandusį gyvūną.

Nuotrauka: Katės – nindzės © Socialiniai tinklai

Informacijos šaltinis:

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą