Radus sužeistą čiurlį reikia prisiminti, kad jo priežiūra kiek skiriasi nuo kitų paukščių. Šie patarimai, pirmiausia skirti veterinarams, gali padėti išgelbėti čiurlius ir kitiems pasiryžusiems pagelbėti rastam paukščiui.

ČIURLIŲ JAUNIKLIAI

Svarbu, kad į globą priimto paukščiuko rūšis būtų teisingai nustatyta, nes čiurlių priežiūra yra kiek kitokia nei kitų paukščių. Tačiau žinant čiurlių ypatybes, sėkmingai užauginti jauniklį yra įmanoma.

Palikę lizdą čiurliukai jau būna visiškai savarankiški ir nereikalauja tėvų priežiūros. Todėl jei žmogaus užauginto čiurliuko plunksnos yra sveikos ir nesuteptos, o svoris pakankamas, jis turi puikias galimybes išgyventi gamtoje.

Čiurliai dažnai yra palaikomi šelmeninėmis arba langinėmis kregždėmis. Nors šie paukščiai panašūs tiek mityba, tiek gyvenimo būdu, norint sėkmingai juos globoti labai svarbu išmanyti ir jų skirtumus. Žemiau yra trijų skirtingų rūšių panašaus amžiaus paukščiukų nuotraukos. Pastudijuokite jas, kad mokėtumėte teisingai atpažinti jauniklius.

ČIURLIŲ IR KREGŽDŽIŲ PANAŠUMAI:

Lietuvoje praleidžia vasaras, o žiemoti migruoja į Afriką.

Vabzdžialesiai, maitinasi tik skrydyje.

Plunksnas keičia žiemavietėse.

Paleidimo laikas ir sąlygos žymiai svarbesnės, lyginant su vietinėmis rūšimis.

Jie neturėtų palikti lizdo dar negalintys skraidyti. Iškritę iš lizdo jaunikliai paprastai nebūna maitinami tėvų. Todėl skirtingai nei daugelio kitų paukščių atveju, jeigu jaunikliai negali būti grąžinti į tinkamą lizdą, jie turėtų būti paimami į globa.

ČIURLIŲ IR KREGŽDŽIŲ SKIRTUMAI:

Jau skraidantys kregždžiukai dar kurį laiką yra maitinami tėvų.

Skraidančiais čiurliukais tėvai nebesirūpina.

Čiurliai negali tupėti ant šakos ar laktos. Jų pirštai  nukreipti į priekį, dėl to čiurliai gali kyboti ant vertikalių paviršių.

Čiurliai visą laiką praleidžia skrydyje, nebent krauna lizdą, prižiūri jauniklius arba yra priversti slėptis dėl prasto oro (pavyzdžiui labai stipraus lietaus).

Lizde dar tupintys čiurlių jaunikliai dėl jų ypatingo metabolizmo gali ištverti ilgesnį laiko tarpą be maisto.

Čiurliai pradeda mankštinti sparnų raumenis dar būdami lizde. Tinkamas raumenų tonusas, svoris ir plunksnų ilgis užtikrina, kad pirmasis skrydis būtų sėkmingas. Kitaip pirmasis čiurliuko skrydis gali baigtis mirtimi.

ORAS IR JAUNIKLIAI

Karštais birželio – liepos orais perkaitę ir daug vandens netekę  jaunikliai gali iškristi, bandydami pabėgti iš įkaitusios lizdavietės (pavyzdžiui jei lizdas po metaline pastoge).

Ilgą laiką užklupęs šaltas ir lietingas oras sumažina vabzdžių skaičių ir išbadėję jaunikliai ieškodami maisto taip pat gali iškristi.

RADUS SUAUGUSĮ ČIURLĮ ANT ŽEMĖS

Čiurliai atskrenda į Lietuvą balandžio pabaigoje – gegužės viduryje, todėl visi čiurliai, rasti iki birželio, užtikrintai bus suaugę. Ant žemės rastas čiurlys gali būti sužeistas, išalkęs, pavargęs ar net viskas kartu.

Egzistuoja nevienareikšmiška nuomonė, ar netyčia nutūpęs čiurlys gali pakilti nuo žemės. Sveiki čiurliai patys netupia ant žemės,  ten gali atsidurti stipraus vėjo nublokšti ar panašiomis aplinkybėmis. Kai kurie čiurlių gydymu ir reabilitacija užsiimantys centrai teigia, kad tai, jog ant žemės atsidūrę  čiurliai negali pakilti ir turi būti išmesti į orą yra mitas. Jų teigimu, sveikas čiurlys gali pakilti nuo žemės (nebent tai aukšta žolė ar panašus paviršius, kur paukščio sparnai įsipainioja ar nuo kurio sunku atsispirti). Tai yra vienas iš testų prieš paleidžiant čiurlį į laisvę, kuriuo nustatoma ar paukštis visiškai sveikas ir jo raumenys pakankamai stiprūs.

Čiurlys rastas ant žemės galimai yra sužeistas ir problema turi būti nustatyta. Išmetus paukštį į orą nukritęs jis gali dar labiau susižeisti.

Radę čiurlį žemės, kurį laiką jį pastebėkite – čiurlys turėtų pakilti pats. Jeigu paviršius minkštas ir paukštis negali nuo jo pakilti į orą (ir atrodo sveikas!) galima padėti jam nuskristi atsargiai pakėlus ant delno ir ištiesus ranką į viršų (Laisvės statulos poza), bet niekada nemesti paukščio. Jiegu paukštis kiek paskridęs vėl nutūps, vadinasi jam reikia pagalbos.

Prastas oras (ypač ilgalaikis stiprus lietus) sumažina čiurlių maisto resursus (kadangi čiurliai maitinasi tik ore, jie nebepagauna pakankamai vabzdžių). Ilgą laiką pakankamai neprasimaitindamas paukštis gali nusilpti (ypač jei maisto būna mažai tik įveikus ilgą migracijos kelią ).  35 gramai nurodomi kaip minimalus svoris, kiek turėtų sverti čiurlys, tačiau normalus čiurlio svoris turėtų būti daugiau nei 42 gramai.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį, net jeigu gydomas čiurlys atrodo jau atgavęs jėgas, jeigu sveria nepakankamai, jis neturės jėgų skrydyje gaudyti vabzdžius.

PIRMOJI PAGALBA ČIURLIAMS

Visi žemiau pateikti punktai yra svarbūs, norint išgelbėti sužeisto čiurlio gyvybę.

1 NIEKADA nemesti čiurlio į orą, ypač prieš tai neįsitikinus, kad paukštis sveikas!

Primename: Sveikas čiurlys gali pakilti nuo žemės (nebent tai aukšta žolė ar panašus paviršius, kur paukščio sparnai įsipainioja). Tai yra vienas iš testų prieš paleidžiant čiurlį į laisvę, kuriuo nustatoma ar paukštis visiškai sveikas ir jo raumenys pakankamai stiprūs.

Čiurlys rastas ant žemės greičiausiai yra sužeistas ir problema turi būti nustatyta. Išmetus paukštį į orą nukritęs jis gali dar labiau susižeisti.

Jeigu čiurlys rastas ant žemės, kurį laiką jį pastebėkite – čiurlys turėtų pakilti pats. Jeigu paviršius minkštas ir paukštis negali nuo jo pakilti (ir atrodo sveikas!) galima padėti jam nuskristi atsargiai pakėlus ant delno ir ištiesus ranką į viršų (Laisvės statulos poza), bet niekada nemesti.

2 Laikyti čiurlį šiltoje, saugioje ir ramioje aplinkoje.

Čiurlio negalima laikyti metaliniame narve, nes jis gali pažeisti plunksnas. Idealiausia – kartoninė arba plastikinė rankšluosčiu išklota dėžė (iškloti ir dėžės sieneles, kad čiurlys galėtų kyboti vertikaliai). Dugne reikia padėti šilto vandens pūslę, butelį arba šildantį kilimėlį, jį uždengti minkštu flisu arba rankšluosčiu (kad čiurlys galėtų patogiai ir šiltai tupėti). 30°C nurodoma kaip idealiausia temperatūra. Dėžutę reikia dalinai uždengti tamsiu audiniu, kad paukštis nusiramintų.

3 Įvertinti svorį, amžių ir būklę.

Tai labai svarbi informacija norint tinkamai toliau gydyti čiurlį. Jaunas čiurlys, vyresnis nei 10 dienų arba suaugėlis, sveriantis mažiau nei 24 gramus yra labai kritinės būklės paukščiai ir jiems nedelsiant reikia šilumos ir skysčių terapijos.

4 Rehidratuoti – grąžinti skysčius į organizmą.

Daugelis rastų nusilpusių paukščių taip pat bus ir dehidratavę. Paprastai dehidratacijos laipsnis būna tarp 5-10% (dienos skysčių poreikis palaikyti tinkamą skysčių lygį organizme – 50ml/kg/per dieną). Burnos vidus turėtų būti sveikai rožinės spalvos. Jei burna pilkšvai blyški, tai reiškia  dehidrataciją ar fiziologinį šoką. Jei burna balta, tada čiurlio pasveikimo prognozė liūdna.  Jei paukštis netekęs labai daug skysčių, jo akys gali būti užmerktos arba įsmukusios.

Čiurlio snapą reikia atidarinėti labai atsargiai, nes jis gana gležnas ir jį lengva pažeisti.  Atidarinėti čiurlio snapą reikia labai atsargiai iš snapo šono švelniai pakeliant švariu nagu, paskui laikyti burną atidaryta rodomuoju pirštu laikant gomurį (rankos turi būti švarios!).

Skysčių terapija būna poodinė arba oralinė, kai tirpalai (pvz. Rehydron, Ringer) duodami pro burną. Pradėti girdyti čiurlį geriausia taip – pavilgyti vatos gabaliuką skystyje ir pašluostyti palei čiurlio snapo šoną.

Čiurliai savo jauniklius maitina atrydami vabzdžių kamuoliukus į jauniklių gerkles, taigi jauni čiurliai turi natūralų rijimo instinktą. Dėl to įmanoma labai atsargiai (lašelis po lašelio) sugirdyti čiurlio jaunikliui skysčius per švirkštą (žinoma, be adatos).

5 NEMAITINTI DEHIDRATAVUSIO (SKYSČIŲ NETEKUSIO) ČIURLIO

Daugeliu bruožų čiurliai yra ne tokie kaip kiti paukščiai. Bandymai maitinti bet kokio amžiaus dehidratavusį čiurlį beveik visada baigiasi čiurlio mirtimi. Taigi prieš maitinant paukštį reikia įsitikinti, kad jam pilnai pakanka skysčių (tikrinti gerklės spalvą, kaip aprašyta aukščiau).

6 Maitinimas

Kai čiurlys pilnai apžiūrėtas ir gavo pakankamai skysčių, reikia galvoti apie paukščio maitinimą. Čiurliai yra griežti vabzdžialesiai. Maitinimas bet kuo kitu yra netinkamas ir gali pražudyti paukštį. Maitimui labiausiai tinka maži svirpliai, mažos milčiaus lervos (neturėtų būti pagrindinimas maistas), musių lervos arba musės (jos maistingesnės už lervas).

Čiurlių maitinimas yra subtilus, reikalauja daug kantrybės ir praktikos. Čiurlio snapas minkštas ir trapus, todėl maitinti reikia labai atsargiai ir naudojant pincetą apvaliais galais. Snapą lengva pažeisti, todėl atidarinėti reikia švelniai!

Puiki ir labai detali čiurlių maitinimo instrukcija aprašyta čia (anglų k.): https://www.mauersegler.com/food/?L=3 ,taip pat čia (angliškai, puslapio apačioje yra pdf su instrukcija): http://www.swift-conservation.org/SwiftFirstAid.htm

7 Antibiotikai

Jeigu čiurlį  (ir bet kokį kitą paukštį) užpuolė katė, jį būtina kuo greičiau gydyti tinkamais antibiotikais. Gilios žaizdos labai dažnai mirtinos.

Šaltinis: atgaligamta.org

Informacijos šaltinis: VŠĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos.