Jūrų muziejuje slaugomi ruoniukai ruošiami grįžti į gimtuosius vandenis
13 Rgs, 2019

Jūrų muziejuje slaugomi ruoniukai ruošiami grįžti į gimtuosius vandenis

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama keliolika paliktų ruonių jauniklių, sužalotų Baltijos jūros ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai išgydomi Lietuvos jūrų muziejuje, sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Muziejininkė-kultūrinės veiklos organizatorė Andra Lukošienė informavo, kad šiemet į muziejaus globą pateko 14 ruonių, bet 3 nepavyko išgydyti.

Šiuo metu muziejininkai globoja Spurgą, Čiauškutę, Šelmį, Žaibą, Pliorį (alyvos krūmas žemaitiškai), Serbentą (norėjo pavadinti Braške, bet paaiškėjus, kad berniukas, tapo Serbentu), Plocių (surastas Nemirsetoje), Sarmatą, Paklydėlį, Kliuknį (iš pradžių buvo labai sudėtingos sveikatos būklės) ir Pūgą. Grįžti į Baltiją ruošiami visi vienuolika.

„Į Lietuvos jūrų muziejų ruoniukai pradėjo keliauti balandį. Visi ruoniukai buvo apkandžioti, silpni ir ligoti, rasti išmesti bangų į krantą“, – teigė A. Lukošienė.

Manoma, kad ruoniukai atkeliavo iš Rygos įlankos, kur ruonės veda jauniklius. Spėjama, kad į krantą išmetamų ruoniukų daugėja, nes motinos dėl klimato kaitos jauniklių nebeišmaitina.

Visi rastinukai muziejuje gyvens iki pat vėlyvo rudens, jų svoris turi kone patrigubėti, o paskui juos bus galima išleisti gyventi savarankiškai.

Tikimasi, kad po dvejų metų ruoniukai jau bus slaugomi naujame reabilitacijos centre, kur tilps 30 mažylių. Naujasis centras bus atviras visiems, norintiems aplankyti jūrų gyvūnus ir susipažinti su jų gydymo procesu.

Jūrų muziejaus darbuotojai kasmet pajūryje atranda daugiau nei 20 pasimetusių ar sužeistų ruonių jauniklių, kurie gydomi jūrų muziejaus administracinėse patalpose be tam tikros įrangos ir baseinų, kurie būtų įrengiami naujame centre.

Jo projekte numatyta, jog centras bus 955 kv. m ploto, iš kurių net 320 kv. m skirta ruonių adaptaciniams ir svorio priauginimo baseinams, projekto vertė – beveik 3 mln. eurų, kurių dalį skiria Europos Sąjunga, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir pats Jūrų muziejus.

Dar vieni jo globotiniai – vandens paukščiai, kurie dažnai nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos. Jiems bus skirtas lauko baseinas ir įranga, kuri padės pašalinti mazutą iš plunksnų ir sugrįžti į natūralią buveinę.

Pasak Arūno Grušo, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo, ruonių jaunikliams reikalingas maitinimas kas 4 valandas, nuolatinė priežiūra dėl rimtų sužeidimų ir ligų, kartais net gydymas antibiotikais, kuris gali užsitęsti iki metų ir daugiau, kol jau visiškai sveiki ruoniai paleidžiami į laisvę.

Specialistų teigimu, Baltijos jūros gyvūnams grėsmę kelia aktyvi žmogaus ūkinė veikla Baltijos jūroje: žvejyba, laivyba, tinklai, fizinė ir cheminė jūros tarša, naftos produktų išsiliejimas, urbanizuotos Baltijos jūros pakrantės.

Virginija Kesminė | Vakarų ekspresas

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą