Išgelbėti ruoniukai bus globojami Jūrų muziejuje, kol pakeis kailiukus
16 Bal, 2019

Išgelbėti ruoniukai bus globojami Jūrų muziejuje, kol pakeis kailiukus

Pavasarį prasidėjus migracijai maži ruoniukai dažnai pastebimi Baltijos jūros pakrantėje. Šią savaitę Lietuvos jūrų muziejuje atsidūrė dar du nuo bandos pasimetę mažyliai.

Balandžio 10 d. dar ne iki galo pakeitęs kailį, bejėgis ir išsekęs, srovių atneštas ruoniukas buvo rastas Pajūrio regioninio parko Plocio rezervate. Pagal tradiciją, radimvietė padiktuoja gyvūnui vardą, tad į duomenų registrą 12,45 kg svorio ruonio patinėlis buvo įrašytas Plocio vardu. Tuo pat metu maža ruoniukė buvo pastebėta Melnragės paplūdimyje.

Abu gyvūnus UAB „Nuaras“ komanda išgabeno į Lietuvos jūrų muziejų, kuriame Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas šiuo metu rūpinasi jau aštuoniais nelaimėliais.

Nusilpę ruoniukai iš pradžių per zondą girdomi „Rehydron“ tirpalu, kuris ilgai badavusiam gyvūnui atkuria elektrolitų balansą, pažadina skrandį. Po to mažyliai maitinami per zondą žuvies tyre, gauna vitaminų. Prie žuvies ruoniukai pratinami tik tada, kai sustiprėja. Išgyvenusius ir sustiprėjusius ruonius rudenį muziejininkai paleidžia į jūrą.

Pasak Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio, į krantą išmesti maži ruoniukai mamų jau nebeturi.

„Ruonės mažylius maitina apie 20 dienų. Tuomet jie būna baltukai ir vandenyje nuskęstų. Jie būna palikti ant ledo arba salose. Ruoniukai būna primaitinti riebiu pienu ir paliekami vieni šertis. Tuo metu jie yra labai pažeidžiami, nors aštriais dantimis kartais ir gali apsiginti nuo silpnesnių užpuolikų. Pakeitę kailiuką į naują, „neperšlampamą“ – iškeliauja į jūros platybes ir pradeda savarankišką gyvenimą.

ve.lt nuotr.
ve.lt nuotr. Ruoniukas Plocis rastas Pajūrio regioninio parko Plocio rezervato teritorijoje.

Deja, jų problemos susijusios su žmogumi. Dėl klimato kaitos nelieka ledo, jis ištirpsta anksčiau ir jie patenka į vandenį nepasiruošę gyvenimui. Gyvena dažniausiai salose. Kadangi žuvų ištekliai dėl mūsų veiklos mažėja, jiems trūksta maisto, besikaudami jie gali per anksti patekti į vandenį ir srovės juos atneša iki mūsų pakrančių. Medžiodami ruoniukai dažnai įsivelia į žvejų tinklus ir nuskęsta“, – apie pavojus, su kuriais susiduria ruoniai, pasakojo ekologas.

Pasak E. Paplauskio, Baltijos jūroje gyvena trys ruonių rūšis. „Mokslininkai yra paskaičiavę, kad iki žmogaus intensyviausios veiklos piko čia gyveno apie 10 000 ruonių populiacija. Prieš 20 metų ji drastiškai sumažėjo, dabar atsikūrė iki maždaug 5000 gyvūnų. Pietinėje Baltijoje dėl didelės urbanizacijos ruoniai nebesidaugina. Visa gyvybinga populiacija susitelkusi šiaurinėje dalyje“, – sakė pašnekovas.

Ką daryti pastebėjus ruonį?

  • Lietuvos jūrų muziejus informuoja, kad prasidėjus ruonių migracijai, mažyliai dažnai atsiduria krante. Jeigu ruoniukas visiškai nereaguoja į priėjusius prie jo žmones, vadinasi, jis nusilpęs. Negalima gyvūno varyti atgal į vandenį, šerti, liesti. Reikėtų jį apsaugoti nuo šunų ir smalsių žmonių. Apie radinį reikia informuoti Klaipėdos regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą „Nuaras“ (24 valandas) tel. (8 46) 314040 ir į Lietuvos jūrų muziejų mob. tel. +370 698 37299.
Jurga Petronytė | Vakarų ekspresas

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą