Iš specialistų – neramios žinios apie Kauno fortuose tūnančius paslaptingus gyvius
14 Spa, 2019

Iš specialistų – neramios žinios apie Kauno fortuose tūnančius paslaptingus gyvius

Kauno tvirtovės fortuose spalį kuriasi ir žiemos miegu įminga šikšnosparniai, todėl žmonės neturėtų čia lankytis. Tačiau fortams atgyjant sunku išlaikyti rimtį. Todėl šių žinduolių vis mažėja.

Kauno fortai išlieka viena didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų Lietuvoje. Penkiuose iš jų šių gyvūnų žiemojimo buveinės saugomos tarptautiniu mastu. Žiemoti į fortus šie gyvūnai susirenka spalį ir juose įprastai ilsisi iki balandžio. Šikšnosparnius skaičiuojantys Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai neseniai vykusiame renginyje „Šikšnosparnių naktis“ su nerimu pažymėjo, kad žiemoti į Kauno fortus atskrenda vis mažiau šikšnosparnių.

Juos išbaido rudenį ir žiemą po fortus vaikštantys žmonės. Nesaugiai pasijutę gyvūnai ieško kitų poilsio vietų. Šikšnosparnių mažėja ir dėl to, kad fortai keliami naujam gyvenimui: jie tvarkomi, valomi, sausinami, juose vykdoma įvairi veikla.

Nuolat žiemoja 7 rūšys

Parko vyriausiasis specialistas, inspektorius Mindaugas Kirstukas tvirtino, kad Kauno fortai nuo seno garsėja kaip viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje. Jie įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.

„Pirmiausia turime pripažinti, kad šikšnosparniai ir jų žiemojimo vietos Kauno fortuose yra unikalus dalykas. Jei jas sunaikinsime, atkurti nepavyks. Beveik visų Lietuvoje aptinkamų rūšių, o jų yra 15, šikšnosparniai įrašyti į šalies Raudonąją knygą ir yra saugomi. Kauno fortuose iš jų nuolat žiemoja 7 rūšys. Rečiau aptinkami dar kelių rūšių šikšnosparniai“, – pasakojo M.Kirstukas. Kaune daugiausia žiemoja vandeninių pelėausių, taip pat žiemą čia buveinę randa europiniai plačiaausiai, kūdriniai pelėausiai, Natererio pelėausiai, rudieji ausyliai, Brandto pelėausiai, šiauriniai šikšniai.

Reikia visiškos ramybės

Specialisto duomenimis, Kauno fortuose žiemoja apie 2 tūkstančius šių žinduolių. Jų galima aptikti maždaug pusšimtyje fortų erdvių. Sausio ir vasario mėnesiais parko specialistai lankosi penkiuose Kauno fortuose – Julijanavos II, Milikonių VIII, Naujosios Fredos III, Rokų IV ir Žagariškių I – ir skaičiuoja miegančius gyvūnus.

Pastebėta, kad žiemoti į Kauno fortus atskrenda vis mažiau šių žinduolių. M.Kirstuko nuotr.
Pastebėta, kad žiemoti į Kauno fortus atskrenda vis mažiau šių žinduolių. M.Kirstuko nuotr.

Daugiausia šikšnosparnių žiemoja I forte, kiek mažiau, bet įvairesnių rūšių šių žinduolių ramybės ieško IV forte. „Priklausomai nuo rūšies, šikšnosparniai žiemoja sausesnėse ar drėgnesnėse patalpose, įsikuria pastatų plyšiuose ar net tiesiog ant grublėtų sienų paviršiaus“, – kalbėjo M.Kirstukas. Žiemojantys šikšnosparniai įminga maždaug pusmečiui, nukrinta jų kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokios būsenos gyvūnai yra labai pažeidžiami – jiems reikia visiškos ramybės. Labai svarbu, kad šikšnosparnių žiemojimo vietose vyrautų pastovi temperatūra, drėgmė, nebūtų skersvėjų ir triukšmo.

Išbudinti iš miego gali žūti

„Jeigu į patalpą, kurioje miega šikšnosparniai, įeina keli žmonės ir pabūna bent keliolika minučių, oro temperatūra gali pakilti keliais laipsniais, pasikeičia ir drėgmė, o kur dar triukšmas. Tai gali išbudinti šikšnosparnius. O jeigu jie išbudinami, gali žūti, nes ieškodami naujos buveinės miegui žinduoliai pradeda naudoti žiemai sukauptas medžiagas, energiją ir išsenka“, – pasakojo M.Kirstukas.

Vaikščiodamas po fortus gamtos inspektorius net atokiausiose, sunkiai prieinamose vietose randa žmonių paliktų pėdsakų, tuščių skardinių, petardų, laužų liekanų. „Toks žmonių landžiojimas po fortus nuo spalio iki balandžio labai kenkia šikšnosparniams“, – apgailestavo M.Kirstukas.

Pastebėta, kad žiemoti į Kauno fortus atskrenda vis mažiau šių žinduolių. M.Kirstuko nuotr.
Pastebėta, kad žiemoti į Kauno fortus atskrenda vis mažiau šių žinduolių. M.Kirstuko nuotr.

M.Kirstuko nuomone, būtų gerai, kad kai kuriose fortų, kur žiemoja šikšnosparniai, patalpose būtų įrengtos grotos. Jų reikėtų pagrindiniuose fortų pastatuose, kad žiemą žmonės nepatektų į jų gilumą, o šikšnosparniai per grotas lengvai pasiektų savo buveines.

Šie žinduoliai pramiega pusę gyvenimo

Gamtoje neturėdami natūralių priešų šikšnosparniai nyksta dėl žmogaus veiklos sąlygoto buveinių netekimo.

Per 15–20 metų žiemojančių šikšnosparnių Kauno fortuose sumažėjo kelis kartus.

Šikšnosparniai susilaukia vos vieno jauniklio per metus, retai – dviejų.

Visi Lietuvos šikšnosparniai minta tik vabzdžiais: uodais, mašalais, karkvabaliais.

Šikšnosparniai gyvena apie 20 metų. Rekordas – 41 metai. Kaip ir paukščiai, jie yra migruojantys gyvūnai.

Per rudeninę migraciją daug šikšnosparnių Lietuvą palieka, bet atskrenda svečių iš kitur. Beveik pusę savo gyvenimo šikšnosparniai miega žiemos miegu.

Iveta Skliutaitė „Lietuvos rytas“

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

https://www.lrytas.lt/

TAIP PAT SKAITYKITE:

AUGINTINIŲ APRANGA ŠALTUOJU METŲ LAIKU: SVEIKATA AR MADA?

KAČIŲ VEISLĖS: TAJŲ KATĖ (THAI) – TAIKI, MEILI, SANGVINIŠKO TIPO BŪTYBĖ

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą