“Suaugusį šunį priglausti tikrai ne kiekvienam, kadangi tai reikalauja labai daug kantrybės ir darbo, bet mes tuo tik džiaugiamės, nes stebėti, kaip keičiasi šuo, yra neįtikėtina.”

Rugsėjo mėnesį sueis lygiai metai, kaip Dragas su mumis. Suradome mes jį “Penktos kojos” prieglaudoje, su būsimu vyru ieškojome, kokį šuniuką įsigyti, apsvarstėme begalę veislių. Aš nuo pat mažumės esu augusi su šunimis, bet niekada neturėjome augintinio iš prieglaudos. Vis žiūrėdavau įvairių prieglaudų nuotraukas, skaitydavau sėkmės istorijas, ilgokai svarstėme, kol nepamačiau Drago (tada jo vardas buvo Cody). Iš karto papasakojau sužadėtiniui, o jis pažinojo vieną savanorę iš šios prieglaudos, mes iškart pasiskambinome, pasiklausinėjome ir nuvažiavome po poros dienų susipažinti.

Pavedžiojome ir jį, ir dar kitus šuniukus, nors matėme, kad Dragas buvo laukinukas, bet vis tiek kažkoks ryšis atsirado. Nepabijojome nei jo dydžio, nei to fakto, kad, matyt, augęs prie būdos (savanoriai jį rado lakstantį su grandine aplink kaklą). Pamenu, grįžę ilgai kalbėjomės, bet kitą vakarą mes jį parsivežėme.

Pirmos dienos nebuvo lengvos, manau, visi, kas priglaudę suaugusius šunis, susiduria su problemomis. Žinoma, buvo baimių, o jei šuniukas nepripras? Pradžioje kelias savaites pratinomės vieni prie kitų, bet po to pradėjome individualius kursus “Rekse”. Problemų buvo su vaikščiojimu ir ypač su kitais šunimis, ant visų puldavo, nors žmonės jam visi draugai. Stebėjomės, kad namie jis kaip auksinis, nieko negadino, reikaliukus darydavo tik lauke, visiškas ramybės įsikūnijimas. Ilgai mokėmės ir jau po pusės metų rezultatas buvo neįtikėtinas, tikrai buvome apakę nuo pokyčio, mums labai padėjo treneris.

Dabar Dragui kiti šunys labai įdomūs, gali kartu vaikščioti, priėjęs nori žaisti, nors anksčiau iš tolo pamatęs ardydavosi. Jis labai meilus, dėl mūsų, atrodo, padarys viską. Mokomės, aišku, ir toliau, kaip to ir reikalauja kiekvienas šuo.

Dragui jau yra apie 3 metus, dabar jis veterinarų išgirtas kaip labai gražus ir sveikas šuo (kai pasiėmėme, šuo svėrė 14 kg, dabar – 23 kg). Mylime jį be galo, neįsivaizduojame kito šuns mūsų šeimoje. Visada keliaujame su juo, kur tik galime, patys esame keliauninkai ir gamtos mylėtojai ir Dragas puikiai mus papildo, mėgsta būti miške, prie vandens.

Jis labai geras šuo, draugas, šeimos narys, džiaugiamės, kad pasiėmėme šuniuką iš prieglaudos. Suaugusį šunį priglausti tikrai ne kiekvienam, kadangi tai reikalauja labai daug kantrybės ir darbo, bet mes tuo tik džiaugiamės, nes stebėti, kaip keičiasi šuo, yra neįtikėtina. Jei gali suteikti gyvūnui kuo geresnį gyvenimą, kodėl gi to nepadaryti? Dažnai pajuokaujame su būsimu vyru, kad Dragas tarsi likimo atsiųstas, nes toks panašus į šeimininkus, net aplinkiniai netiki, kad ne nuo mažumės auginome.

Fotografas Lukas Jurgis Bižys

Tekstą redagavo Milda Bukantytė

Informacijos šaltinis: VŠĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, projektas neBrisius.lt

Daugiau istorijų: https://tavogyvunas.lt/category/straipsniai/istorijos/