Į prieglaudas patenkančių gyvūnų istorijos skiriasi paženklinti tą pačią dieną važiuoja namo, neženklinti gali likti narve su visam
14 Bir, 2022

Į prieglaudas patenkančių gyvūnų istorijos skiriasi: paženklinti tą pačią dieną važiuoja namo, neženklinti gali likti narve su visam

Kasmet Lietuvoje į prieglaudas patenka apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų – šunų ir kačių. Mažinti beglobių gyvūnų skaičių, vykdyti šio reiškinio prevenciją – vienas svarbiausių augintinių ženklinimo poodinėmis mikroschemomis ir jų registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslų. Pasak prieglaudų atstovų, pas juos patenkančių paženklintų ir nepaženklintų gyvūnų likimai skiriasi kaip diena ir naktis. Deja, kol kas laimingų istorijų – vos viena kita, tačiau tikimasi, jog sulig įvestu privalomuoju gyvūnų ženklinimu padėtis gerės ir vis daugiau pasimetusių augintinių sugrįš į savo tikruosius namus.

Paženklinti gyvūnai namo sugrįžta tą pačią dieną 

„SOS gyvūnai“ prieglaudos vadovė Nadežda Makuševa pasakoja, jog laimingos istorijos dažniausiai lieka nepastebėtos, mat situacijos išsisprendžia greit: „Jei tik gyvūnas yra paženklintas mikroschema, mes surandame šeimininką, susisiekiame su juo ir gyvūnas praktiškai tą pačią dieną keliauja namo. Taip ir pats patirdamas mažiau streso, ir suteikdamas didžiulės laimės šeimininkams, kurie gyvūną prarado, tačiau labai greitai jį ir susigrąžino“.

Visgi kol kas tokių istorijų ir gyvūnų – mažuma. Iš patenkančiųjų į prieglaudą mikroschemas turi vos keli procentai. Pasak N. Makuševos, dažniausiai tai – veisliniai gyvūnai, paženklinti ir į Lietuvos Gyvūnų augintinių registrą įtraukti dar veislynuose, nuo jaunumės.

Moteris dalijasi neseniai nutikusiu įvykiu, kai tikrieji gyvūno savininkai atsirado po pusės metų. Vidutinio dydžio juodas šunelis buvo surastas netoli Trakų. „Ieškojome šeimininkų, bet tuomet jo niekas nepasigedo. Šreko vardą gavęs šuo pusę metų gyveno prieglaudoje, buvo gydomas – išoperuotas nedidelis auglys. Ir kartą savo feisbuko paskyroje pasidalijome žinute, kad Šrekui puikiai sekasi, kad jis džiaugiasi gyvenimu, ir tą žinutę pamatė jo buvę savininkai, kurie šunelį atpažino, – pasakoja N. Makuševa.

– Atsiėmę gyvūną žmonės labai džiaugėsi, verkė. Buvo akivaizdu, kad dėl šunelio buvo išgyventa, kad iki pasimetė ir atsidūrė pas mus, Šrekas buvo mylėtas. Visgi jis buvo nepaženklintas ir pusę metų turėjo gyventi prieglaudoje, būdamas nebe jaunas gyvūnas, gavo pratintis prie naujos aplinkos ir svetimų žmonių, kai, jei tik būtų turėjęs mikroschemą, galėjo parvykti namo tą pačią dieną. Ir gyvūnas, ir savininkai, kurie gyvūną buvo jau praktiškai palaidoję, patyrė traumą, kurios buvo galima išvengti, jei tik gyvūnas būtų buvęs paženklintas“.

Gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" įkūrėja Simona Šakinytė
Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė

Didžiuma į prieglaudas patenkančių gyvūnų turi šeimininkus

Prieglaudai vadovaujanti N. Makuševa pastebi, jog didžiuma patenkančių gyvūnų yra naminiai, turėję šeimininkus: „Iš elgesio matyti, jog gyvūnai socializuoti, jiems reikia žmogaus. Kai kurie šunys net yra dresiruoti – moka komandas. Tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jie atsiduria gatvėje, tuomet – prieglaudoje, kur ieškome jiems naujų šeimininkų, nors kažkur yra ir tikrieji jų savininkai, kurių nemenka dalis, ką parodo ir Šreko istorija, tikrai atsiimtų savo gyvūnus su didžiausiu džiaugsmu“.

Dalis gyvūnų, ypač – senų, turinčių lėtinių ligų, sužalotų, prieglaudoje ir lieka iki savo amžiaus galo. „Rūpinamės jais kaip išgalėdami, tačiau jokia prieglauda ir gyvenimas narvuose ar voljeruose niekuomet neatstos tikrų namų ir mylinčių šeimininkų. Tokių gyvūnų mūsų prieglaudose, kurie, pas mus patekę, savo dienas ir nugyvena, yra apie 40–50 proc.“, – sako N. Makuševa.

Iš viso per metus į prieglaudą „SOS gyvūnai“ patenka apie 400–500 gyvūnų.

Paženklinti gyvūnai gąsdina vengiančius atsakomybės 

Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį ir į finansinę ženklinimo naudą: „Jei į prieglaudą patekęs gyvūnas yra paženklintas ir pavyksta greitai susisiekti su savininkais, jiems nereikia mokėti prieglaudai už gyvūno išlaikymą. O jei gyvūno savininkai atsiranda po kelių dienų ar savaičių, atsiimdami gyvūną jie jau turi atlyginti už gyvūno išlaikymą“.

Ji pasakojo, jog prieglaudų gyvenime ženklinimas turi ir papildomų naudų: „Yra buvę atvejų, kai norėdami paimti gyvūną iš globos namų ir sužinoję, jog jis paženklintas, žmonės sunerimo – jiems tai nepatiko. Būsimus gyvūnų savininkus tikriname labai rimtai, turime įvairių saugiklių, tačiau požiūris į ženklinimą, kuris šeimininkus įpareigoja prisiimti atsakomybę ir rūpintis savo gyvūnais, gali tapti papildomu argumentu. Taip pat yra buvusi istorija, kai vyras skambino mums reikalaudamas paimti kitos prieglaudos jam dovanotą gyvūną, nes ketino išvykti į užsienį, ir kadangi negalėjome padaryti to tuojau pat, šantažavo mus išmesiantis gyvūną tiesiog į gatvę. Tačiau jau pokalbio metu apsigalvojo ir palaukė, iki gyvūną galėjome pasiimti, nes iš kalbos išėjo, kad šuo – paženklintas ir atsakomybė už gyvūną jį prisivys. Tai sąžinė netrukdo išmesti gyvūną į gatvę šalčiausią žiemą, o mikroschema ir baudos baimė – veikia. Iš tikrųjų liūdna, kad kai kuriems žmonėms gresianti atsakomybė yra pagrindinis argumentas nesielgti netinkamai, bet žmonių yra visokių ir mes džiaugiamės, kad ir juos paveikiančių priemonių, leidžiančių apsaugoti gyvūnus, taip pat atsiranda vis daugiau“.

"SOS gyvūnai" prieglaudos vadovė Nadiežda Makuševa
„SOS gyvūnai“ prieglaudos vadovė Nadiežda Makuševa

Beglobius gyvūnus išlaikome mes visi 

VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė atkreipia dėmesį, jog beglobiai gyvūnai – tai ir didžiulė finansinė našta valstybei, visuomenei: „Kasmet Lietuvoje susidaro apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų – naujų atvejų, kuriais rūpindamasi valstybė, savivaldybės išleidžia per milijoną eurų. Dar apie 800 tūkstančių eurų per metus beglobiais besirūpinančioms prieglaudoms paaukoja patys gyventojai“.

B. Kymantaitė sako esanti įsitikinusi, jog ženklinimas taps viena iš priežasčių, dėl kurių neatsakingai į gyvūnus žiūrintieji juos auginti apsiims vis rečiau: „Nes dabar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti. Prieglaudos naujiems savininkams perduoda tik paženklintus gyvūnus. Gyvūnus veisiantys ir parduodantys asmenys taip pat gali disponuoti tik paženklintais gyvūnais. Lygiai taip pat ir dovanojantieji ar perduodantieji globą kitam asmeniui turi pasirašyti sutartis. Tad išvengti atsakomybės už savo gyvūną bus vis sunkiau“.

Tam, kad daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, vyksta gyventojų informavimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis.

„Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina. Tad gyventojai yra kviečiami aktyviai naudotis sukurta svetaine ir ženklinti gyvūnus“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Nors visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai – turėjo būti suženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre iki gegužės 1 dienos, veterinarijos gydyklų atstovai pastebi, jog procesas – dar tik įsibėgėjęs, o ženklinimas – tęsiasi.

Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta ir užregistruota arti 40 proc. šunų ir apie 20 proc. kačių.

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Daugiau informacijos:

VšĮ GATO

El. p. info@gyvunuapsauga.lt

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“

El. p. info@ggi.lt

Informacijos šaltinis: VŠĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos

TAIP PAT SKAITYKITE:

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

12 MĖNESIŲ KALĖJIMO ARBA 10.000 EURŲ BAUDA UŽ SKRIAUDŽIAMĄ AR IŠMESTĄ GYVŪNĄ!

KRISTINOS VETERINARIJOS CENTRAS – VIENINTELĖ TOKIO POBŪDŽIO KLINIKA AUKŠTAITIJOJE!

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

Tavogyvunas.lt

Palikti komentarą