Rugsėjį per visą šalį nuskambėjusi nelegalių šunų daugyklų istorija nesibaigia. Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl Gaurės gatvėje aptiktos nelegalios daugyklos, iš kurios paimti šunys buvo nualinti nuolatinio kergimo. Meldiklaukio kaime (Lauksargių sen.) aptiktos nelegalios daugyklos byla jau perduota Tauragės apylinkės teismui. O gyvūnų globos organizacijų savanoriai teigia, jog kova prieš šunų nepriežiūrą ir nelegalias šunų daugyklas dar nebaigta, priešingai, ji tik prasideda – šalyje fiksuojamos brangių veislių šunų vagystės.

Šuo dar neatsirado

Jurbarkiškių Klimų šeima vis dar neranda gruodžio 16-ąją dingusios amerikiečių akitų veislės kalytės Ailos. Skelbimai apie ieškomą šunimi dar dabar kabo tiek Tauragės, tiek Jurbarko gatvėse. Jau praėjo du mėnesiai, tačiau šuns dingimo aplinkybės vis dar lieka itin mįslingos. Kaip „Tauragės žinioms“ sakė šuns savininkė jurbarkiškė Daiva Klimienė, šuo dingo tiesiog iš namų kiemo. „Namie valiau langus. Aila, kaip ir kasdien, lakstė kieme. Po pusvalandžio galvoju, einu pažiūrėsiu, kur šuo. Nei kieme, nei ant kelio, nei už sodybos – niekur nėra. Turime namų kiemą stebinčią kamerą, tad su vyru peržiūrėjome vaizdo įrašą.

Matosi, kaip Aila nubėgo už namo kampo ir nebegrįžo“, – pasakojo moteris. Sodyboje šeima gyvena beveik metus, nuo tada, kai įsigijo Ailą. Šuns savininkė teigia, jog iki tol nebuvo atvejo, kad šuo pabėgtų ar apskritai nutoltų nuo sodybos, esą ji labai prisirišusi prie šeimos narių. Apieškojusi apylinkes šeima socialiniuose tinkluose pasidalino skelbimu, prašydama padėti rasti mylimą augintinį. O kad žmonės labiau įsitrauktų į paieškas, už šuns suradimą siūlomas atlygis – 1000 eurų.

„Mums ėmė skambinti, rašyti žinutes. Reaguodavome į kiekvieną pranešimą, važiuodavome ieškoti nurodytose vietose. Vieni pranešė matę mūsų šunį vedžiojamą Tauragėje, pasakė, kur ieškoti, atvykome, tačiau šuo buvo net nepanašus. Mums buvo pranešta ir apie tai, kad mūsų šuo galėjo būti pavogtas. Nurodyta viena šunų dauginimu besiverčianti šeima. Kadangi apie šuns dingimą buvome pranešę pareigūnams, policija nuvyko pas tą šeimą, patikrino net kelias vietas, kur tie asmenys laiko šunis, tačiau mūsų Ailos nerado“, – pasakojo D. Klimienė.

Jaučiasi neliečiami

Kaip sako moteris, spėjimai, kur galėtų būti šuo, ją pasiekia iki šiol, tačiau ne visus juos lemta patikrinti. Pasak pašnekovės, tam, kad pareigūnai vyktų patikrinti kokią konkrečią vietą, būtina pateikti savo įtarimus patvirtinančių įrodymų. Tai gali būti kaimynų liudijimai, nuotraukos. Moteris palaiko ryšį su organizacijos „Lietuva – gyvūnams“ Tauragės apskrities vadove Kotryna Baltrušaityte. Moteris buvo viena šunų gelbėjimo iš nelegalių daugyklų iniciatorių. Gyvūnų mylėtoja žino ne vieną daugyklą, kurioje šunys būdavo laikomi abejotinomis sąlygomis. Kai kurie daugintojai įteisino veiklą, tačiau jų požiūris į šunis nepasikeitė – šie juos kergia ne visada paisydami gyvūnų sveikatos. Tai įrodyti, pasak „Lietuva – gyvūnams“ Tauragės apskrities vadovės, itin sudėtinga – įstatymai dauginti šunų nedraudžia, baudos už pažeidimus jų negąsdina, net šuns vagystės atveju atsiperkama keliasdešimties eurų bauda.

„Jie puikiai žino įstatymus ir tuo naudojasi. Šunis dauginti be dokumentų galima. Laikyti namuose daug šunų nieks nedraudžia. Atvykę patikrinti tokių daugyklų Maisto ir veterinarijos atstovai vertina, ar šunų laikymo sąlygos nesikerta su Gyvūnų gerovės įstatyme numatytais reikalavimais. Pavyzdžiui, kiek erdvės šuo gali turėti aptvare ir panašiai. Tačiau prasidedant teisminiams procesams, teismai nelabai atsižvelgia į tą Gyvūnų gerovės įstatymą, jie teisiškai žiūri ir jiems atrodo, kad žiaurus elgesys su gyvūnu yra tada, kai gyvūnas žalojamas. O pagal įstatymą žiauriu elgesiu laikomos ir netinkamos gyvūnų laikymo sąlygos. Tinkamas sąlygas daugintojai dėl itin didelio gyvūnų skaičiaus realiai sunkiai užtikrina“, – dėstė K. Baltrušaitytė. Moteris reaguoja į gyventojų pranešimus apie blogomis sąlygomis laikomus gyvūnus ir kreipiasi į policijos pareigūnus, kuriuos į patikrinimus lydi Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius. Ne viename tokiame patikrinime moteris yra dalyvavusi. Pasak jos, tai, ką tenka aptikti šunų daugyklose, kelia pasibjaurėjimą.

„Tarkim, kalė šunyčių gali atsivesti tik kartą per metus. Kalėms ruja būna kas pusę metų ir jos negalima su šunimi suleidinėti dažniau. Būtinas poilsis, kad atstatytų organizmą. O daugintojai jas suleidinėja tam terminui nepraėjus, net nebūna Cezario pjūvio randai sugiję. Jie pumpuoja jas vitaminais, kad tik jos kuo daugiau šuniukų atsivestų. Rugsėjo mėnesį apsilankę daugykloje Tauragėje radome vaistų, kurių apskritai neįmanoma nusipirkti parduotuvėje. Neoficialiais duomenimis, vienas miesto veterinaras talkina tiems šunų daugintojams, klastodamas įrašus šunų dokumentuose. Pavyzdžiui, šuniukas nuo kalės gali būti atskiriamas ir parduodamas tik dviejų mėnesių, šunytį skiepijusiam veterinarui skiepų pase išrašius skiepą atgaline data, šunytį perkantys asmenys galvoja, kad gyvūnas jau yra pakankamo amžiaus gyventi be mamos. Dažnas atvejis, jog parduodami vos mėnesio šunyčiai, jie neišgyvena“, – dėstė pašnekovė.

Apie dingusius šunis – ne viena istorija

Ailos savininkė jurbarkiškė D. Klimienė tiki, kad jos šuo galėjo būti pagrobtas dauginimo tikslais. Šeima kalytės ieško jau du mėnesius Per tą laiką su moterimi susisiekė ir kitų dingusių šunų savininkai. Vienas skambučių moterį itin sujaudino. „Praėjus dešimt dienų po mūsų Ailos dingimo, gruodžio 26-ąją, Radviliškyje panašiomis aplinkybėmis dingo kitos šeimos amerikiečių mastifų veislės šuo. Tų žmonių pasakojimu, einant pasivaikščioti šuo užbėgo už tolėliau stovėjusio namo kampo, šeimai priartėjus šuns nebebuvo. Šuo iki šiol nerastas. Skuodiškiai pasakojo, kad Skuode šunys dingsta tiesiog iš aptvarų. Švenčionėliuose pas šunų daugintojus akitos veislės šunys aptikti laikomi tiesiog rūsiuose. Tai pasibaisėtina. Tos veislės šuneliai yra itin aktyvūs, įsivaizduokite, ką jie turi išgyventi“, – kalbėjo moteris. Rugsėjo mėnesį į kovą su netinkamomis sąlygomis laikomais gyvūnų daugintojais kilo ne tik gyvūnų globos organizacijų atstovai, bet ir visuomenė. Socialiniuose tinkluose per trumpą laiką susiorganizavę daugyklų šturmą žmonės šunis išgelbėjo iš Lauksargiuose ir Tauragėje, Gaurės gatvėje ,esančių daugyklų. Dėl veikos vienoje iš jų vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas.

Policijos akiratyje – daugykla Gaurės gatvėje

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariato duomenimis, rudenį policija sulaukė ir vis dar sulaukia gyventojų pranešimų dėl gyvūnų nepriežiūros. Didžioji dalis, kaip sako Greta Kęsminaitė, Tauragės AVPK Komunikacijos poskyrio vyresn. specialistė, nepasitvirtino. „Daugiausia pranešimų buvo gauta dėl vienoje Tauragės rajono Lauksargių seniūnijos sodyboje,  neleistinomis sąlygomis narvuose laikomų šunų. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė, kuri teigė, kad galimai šioje sodyboje nelegaliai auginami veisliniai šunys, labai prastomis sąlygomis, neturint reikiamų šunų nuosavybės dokumentų. Pareigūnams su specialistais apžiūrėjus laikomus šunis buvo nuspręsta juos patikėti gyvūnų globos namams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl šio įvykio pradėjo tyrimą.

Policijos pareigūnai yra pradėję tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Tauragėje, Gaurės gatvėje“, – teigė pareigūnė. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos duomenimis, iš daugyklų Meldiklaukio k. (Lauksargių sen.) rugsėjį buvo paimta 10 šunų, iš nelegalios daugyklos Gaurės g. 13 laikinai globai perduota 9 šunys, 3 katės. Kaip sako Aušra Stumbrienė, Tauragės valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja, rugsėjį kilęs skandalas davė vaisių: šunų veisėjai ėmė legalizuoti savo veiklą. „Jei iki rugsėjo 1-os dienos buvo patvirtintos 2 gyvūnų augintinių veisimo vietos ir 17 registruotų gyvūnų augintinių veisėjų, po rugsėjo 1 d. prisidėjo dar 3 patvirtintos gyvūnų augintinių veisimo vietos ir dar 18 registruotų gyvūnų augintinių veisėjų.

Vykdant patikrinimus nelegalių veislynų rasta 4, po visų įvykių 3 iš 4 pateikė prašymus legalizavimuisi, bet kol vyksta tyrimas, legalizavimas negalimas. Jiems draudžiama disponuoti gyvūnais iki kol tyrimas bus baigtas“, – teigė VMVT atstovė.

Paimti šunys buvo nualinti kergimo

Rugsėjo mėnesį iš nelegalių daugyklų paimti 22 gyvūnai šiuo metu yra laikinoje globoje ( VšĮ „Būk mano draugas“ ir VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“). Įsitikinta, jog gyvūnai išties buvo neprižiūrėti: turėjo blusų, jų kailyje aptikta įvairių odos pažeidimų, fiksuotas dantų ir ausų higienos trūkumas, daugumai gyvūnų diagnozuoti ausų ir akių uždegimai, trečiojo voko išvirtimai, bambos išvaržos, paraudę tarpupirščiai (cistos, žaizdos). „Vienai labradoro retriverių veislės patelei iš pieno liaukų bėgo sekretas (galimai pienas), tačiau patikrinimo metu jauniklių nebuvo rasta. Prancūzų buldogų patelėms fiksuoti Cezario pjūviai. Vienai prancūzų buldogų patelei fiksuota maždaug 6 cm ilgio operacinio pjūvio randas. Rando dalyje fiksuota išvarža, pjūvio vietoje aplink likusio siūlo mazgelį susiformavęs pūlinys. Patelei nesuteikta būtina veterinarinė medicininė pagalba, tačiau vėl įtariamas vaikingumas (kad būtų lengviau suprasti – randas po Cezario pjūvio dar nesugijęs, o ji vėl vaikinga). Keletui taksų diagnozuoti įsisenėjęs bronchitas.

Patinams diagnozuoti įvairūs apyvarpės ir varpos uždegimai, hiperplazijos, cistos, apyvarpių pūliniai. Katėms diagnozuoti konjuktyvitai, bambos išvaržos, gimdos cistos, uždegimai. Įvertinus veterinarijos gydytojų išvadas pažymima, kad neužtikrinama būtina veterinarinė pagalba ir taikomas gyvūnų augintinių veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei“, – „Tauragės žinioms“ vardijo VMVT atstovė. Pasak A. Stubrienės, šiuo metu gyvūnų sveikatos būklės gerėja, taikoma veterinarinė pagalba, vis dar tęsiams gydymas. Anot specialistės, šunų daugintojai melavo, kad tik kai kurios patelės buvo atsivedusios tik vieną kitą šuniuką. Veterinaro išvada teigė ką kita: dauguma patelių buvo arba vaikingos, arba jau atsivedusios šuniukų, vaikinga buvo netgi 12 metų senjorė Jorkšyro terjero patelė, kuri turi įvairių nebepagydomų gretutinių ligų. Tolimesnis gyvūnų likimas paaiškės pasibaigus administraciniams tyrimams. Meldiklaukio byla jau perduota Tauragės apylinkės teismui dėl baudos dydžio ir gyvūnų konfiskavimo priėmimo.

Margarita Rimkutė, taurageszinios.lt

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE:

12 MĖNESIŲ KALĖJIMO ARBA 10.000 EURŲ BAUDA UŽ SKRIAUDŽIAMĄ AR IŠMESTĄ GYVŪNĄ!

KRISTINOS VETERINARIJOS CENTRAS – VIENINTELĖ TOKIO POBŪDŽIO KLINIKA AUKŠTAITIJOJE!

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?