Socialiniuose tinkluose ėmė plisti ir portalo lrytas.lt redakciją pasiekė šokiruojantis vaizdas. Greta sostinės prie gyvenamojo namo tvoros rasti „skanėstai“, apiberti žiurkių nuodais.

„Gerbiami kaimynai ir aplinkiniai gyventojai, vakar naktį kieme prie tvoros radom štai tokį radinį (Miškiniai.) Auginame du mažus šunis, kurie galbūt kartais pabėga iš teritorijos, bet jeigu kažkam labai trukdo, ar daro kažką blogo,gal galėtumėt ateiti ir pasakyt, o ne iš karto nuodyti? Nusiskundimų iš kaimynų negavom nei karto… Šuniukai nepiktybiniai,mylintys vaikus,galbūt gali aploti praeinantį žmogų, bet nieko daugiau… Kur jūsų žmogiškumas? Manau reikėtų nuodyti tokius žmones,kurie taip elgiasi,o ne gyvūnus,kurie nieko nepadarė… Šlykštu ir be galo liūdna,kad yra tokių žmonių… Saugokit savo augintinius nuo tokių žmonių, nes nuodus atneša ir į patį kiemą. Geros dienos“, – rašė pasipiktinus Karolina.

Užfiksavus tokį sąmoningą gyvūnų nuodijimo atvejį, reikėtų kreiptis į policiją. Susisiekus su mergina, ši portalui lrytas.lt pasakojo, kad jos brolis kreipėsi į pareigūnus. Portalui ji persiuntė brolio žinutę.

„Apie 23 val. 20 min sesė Karolina, grįžusi namo prie kiemo vartų rado plastikinę vienkartinę lėkštę su šuns ėdalu, o ant viršaus ėdalo buvo paberti raudoni grūdeliai, galimai žiurkių nuodai. 23 val. 37 min. buvo paskambinta bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paaiškinta situacija. Buvo pasakyta, kad pranešta policijos pareigūnams ir pasakyta jų laukti. Praėjus 27 minutėms po iškvietimo nieko nesulaukėme ir paskambinome dar kartą bendruoju pagalbos telefonu 00 val. 04 min., buvo pasakyta, kad pareigūnai jau buvo informuoti ir tereikia tiesiog laukti.

00 val. 57 min. atvyko policijos pareigūnai, buvo parodyta lėkštė su šuns ėdalu, o ant viršaus pabertais raudonais grūdeliais, pareigūnai paklausė su kuo pykstamės, o aš atsakiau, kad su niekuom. Tada paklausė ar šunys gali kažkaip išeiti iš kiemo, atsakiau, kad taip, jie retkarčiais išsikasa po vartais ir išlenda, visgi jie maži. Tada pareigūnai pasakė, kad galiu būti nubaustas už gyvūnų nepriežiūrą. Paklausiau ar bus imamasi kokių nors priemonių ir paklausiau ar gali būti paimti pirštų antspaudai, o pareigūnas atsakė, kad žiūrėčiau mažiau filmų. Tuomet pasakiau, kad pas kaimynus yra 3 kameros, o viena iš jų galimai filmuoja ir mato mūsų kiemo vartus. Pasakė, kad kaimynų nežadins, o tai išsiaiškins įgaliotinis. Tada paprašė asmens dokumento, aš nuėjau namo jį pasiimti, grįžęs jį padaviau, užsirašė mano duomenis, tuomet pareigūnai pasakė, kad tą lėkštę nusifotografavo ir perduos įgaliotiniui. Lėkštės pareigūnai nepasiėmė, o pasakė ją išmesti. Ir apie 01 val. 05 min. jie išvažiavo“, – žinutėje rašė vaikinas.

Pradėtas tyrimas

Vilniaus apskr. VPK atstovė Julija Samorokovskaja portalui teigė, kad minėtas įvykis buvo užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre 2019-09-10 23 val. 42 min. „Įvykio aplinkybės tiria Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.

Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 18 d. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Gyvūnų saugojimui ir globojimui skirtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės, kiti teisės aktai. Jų laikymąsi pagal savo kompetenciją kontroliuoja Savivaldybės administracijos padaliniai (pavyzdžiui Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba, kurios vykdomas funkcijas koordinuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas, Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius), policija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos Lietuvos Respublikos įstatymais įgaliotos institucijos. Policija kiekvienu atveju, turėdama informacijos apie galimai netinkamą elgesį su gyvūnais, kai yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių, imasi veiksmų užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar teisės pažeidimui ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis“, – teigiama atsakyme raštu.

Būtina skubi pagalba

Specialistai primena, kad šunys ar katės, suėdę žiurkių nuodų ar apnuodytą graužiką, turi būti kuo skubiau pristatomi veterinarijos gydytojui. Iki kraujavimo pasireiškimo praeina kelios dienos.  Daugelis žiurkių nuodų, įskaitant varfariną, fumariną, krisidą, dikumariną, ratindaną, brodifakumą ir bromadioloną, sutrikdo kraujo krešėjimą. Apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja, nes antikoaguliantai trikdo krešėjimą. Dažniausiai požymiai – kraujavimas per odą, akis, iš nosies, dantenų kraštų, ar kitų kūno vietų. Kraujas gali išsiskirti tuštinantis, šlapinantis, vemiant. Dantenos ir akių obuoliai atrodo labai blyškūs. Gali pasireikšti silpnumas, kvėpavimo pakitimai, sunkus kvėpavimas, depresija, ir gaišimas.

Tiesa, kai jau pasireiškia simptomai, gydymas mažai efektyvus ir gali trukti daugybę savaičių. Gyvūnui, kuris jau kraujuoja, gali prireikti kraujo perpylimo ir keleto savaičių trunkančios vitamino K-1 terapijos. Kai gyvūnas apnuodijamas mažai žinomais nuodais, gydymas gali būti ir nesėkmingas. Svarbu turėti su savimi produkto etiketę, kad veterinarijos gydytojas žinotų koks jaukas buvo suėstas. Antikoaguliantiniai rodenticidai niekados nelieka kūne keletui savaičių. Saugiausia būtų tokias graužikų priemones saugoti ne namuose kur yra gyvūnų. Humaniškiausia būtų naudoti ne rodenticidus, bet gyvus spąstus ar spyruokle uždaromas gaudykles, kurie nedelsiant nužudo graužiką. Taip pat svarbu nesuteikti galimybių veistis graužikams, t.y. laikyti įvairius produktus pakuotėse (dėžėse, konteineriuose), nepalikti vandens šaltinių. jei gyvūnas suėda žiurknuodžių, yra svarbu veterinarą informuoti kokios rūšies ir pavadinimo nuodas, ne tik nurodyti patį faktą apie apsinuodijimą.

Gintarė Kami

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE:

AUGINTINIŲ APRANGA ŠALTUOJU METŲ LAIKU: SVEIKATA AR MADA?

POPULIARIAUSIOS PRAMOGŲ VIETOS LIETUVOJE GYVŪNŲ MYLĖTOJAMS

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?