Tai dalelė laukinės gamtos namuose. Bengalijos katės dėmėtu kaip leopardo kailiu iš tiesų primena džiunglių plėšrūnus, yra tarsi miniatiūrinės jų kopijos. Veisėja Svetlana Žilinskienė, gyvenanti Kauno rajone, žavisi ne tik Bengalijos, bet ir Abisinijos katėmis.

Panašios ir skirtingos

Svetlana Žilinskienė tik prieš dvejus metus užregistravo veislyną „Rulana“, bet gyvūnų auginimo patirties netrūksta. Svetlana nuo vaikystės augo tarp šuniukų, kačiukų ar naminių graužikų. Požiūris į augintinius pasikeitė iš esmės, kai iš Maskvos atsivežė pirmąją Abisinijos katę. „Netrukus namuose atsirado antra, paskui trečia. Supratau, kad atradau savo veislę, ir greitai turėjome penkias kates“, – sako Svetlana. Tuo metu Lietuvoje Abisinijos katės buvo nelabai žinomos.

Abisinijos kačių būrį papildė Bengalijos. Pernai S. Žilinskienė įsigijo porelę snieginių Bengalijos kačių, kol kas jos vienintelės šios veislės atstovės Lietuvoje.

„Maskvoje pirkome kačiukus su dokumentais. Iš anksto buvome nusprendę, kad dalyvausime parodose ir užsiimsime veisimu“, – prisimena S. Žilinskienė.

Dabar veisėja laiko 15 Abisinijos ir Bengalijos kačių. Svetlana sako, kad ir viena, ir kita veislė turi gerų savybių. Bengalijos katės didesnės, šiek tiek aršesnės. Jei įsikąs grobį, neatimsi. Tarsi prabunda laukinė didžiųjų kačių prigimtis. Bet jos tikrai nėra agresyvios, labiausiai joms patinka žaisti, sėdėti šeimininkei ant kelių.

Abisinijos katės laipioja žmogaus rankomis, tupi ant pečių kaip papūgos, visur sekioja iš paskos. Šios veislės gyvūnai lengviau dresuojami, greičiau supranta, ko iš jų nori šeimininkai.

Mėgsta žaisti

„Šios veislės panašios, katės labai smalsios. Grįžus iš parduotuvės su krepšiais, būtinai patik­rina: gal yra skanėstų? Atidarius virtuvės spintelę ir joms reikia galvą įkišti, pauostyti. Smalsiai patikrina, kas yra drabužių spintoje, bet jokių išdaigų nekrečia, užuolaidomis nelaipioja. Apskritai jos labai mėgsta būti šalia žmogaus, visur sekioja iš paskos“, – pasakoja Svetlana.

S. Žilinskienė gyvena nuosavame name, kuriame yra šeši kambariai, todėl vietos katėms užtenka. Tiesa, katinai turi savo erdvę, nes jei būtų kartu, susipeštų. Norint laikyti būryje, juos reikėtų kastruoti.

Svetlana gyvūnų mylėtojams pataria įsigyti ne vieną, o dvi Abisinijos kates. Joms patinka draugija. Bengalijos katės apskritai geriau jaučiasi, kai aplink save mato kelias gentaines.

Namuose katėms įrengta įvairių laipynių, pridėliota žaislų. Jos puikiai sutaria ir su Svetlanos vaikais, kartu žaidžia. Katės labai mėgsta vaikiškus žaislus, nešioja įsikandusios į dantis pliušinius meškiukus. Abisinijos ir Bengalijos kates galima išmokyti atnešti kamuoliuką – jos žaidžia panašiai kaip šuniukai.

Kartu miega

Katės puikiausiai sutaria tarpusavyje. Tik susilaukusios kačiukų laikomos atskirai, nes tada reikia ypatingos priežiūros visai šeimynai. „Katę su kačiukais dieną ir naktį prižiūrime, todėl laikome miegamajame“, – sako Svetlana.

Jokios ypatingos priežiūros Abisinijos ir Bengalijos kačių kailiui nereikia. Trumpaplaukiai gyvūnai labai mažai šeriasi. Nei šukuoti, nei maudyti jų nebūtina. Kates išmaudo tik prieš parodas.

Pernai Lietuvos gyvūnų augintojų centro surengtoje paro­doje S. Žilinskienė ir Missery Jessy pelnė panašiausios katės ir šeimininkės poros prizą. „Plaukų spalvos prie augintinės kailio nederinau. Niekada specialiai nesiruošiu, nes iš anksto nežinome, koks konkursas bus surengtas“, – šypsosi Svetlana. Šis panašumas – nieko keisto. Dažniausiai žmonės intuityviai pasirenka į save panašius gyvūnus. O kartais atvirkščiai – plaukų spalva norisi prisiderinti prie šuns ar katės.

Kai atšyla oras, S. Žilinskienė kates išleidžia į lauką. Kieme joms pastatytas specialus voljeras. Augintines akylai saugo vilkšunis. Tarpusavyje jie gražiai sutaria – šuo neloja ant kačių, o šios nekreipia dėmesio į amžiną savo priešą.

Prieš vasaros sezoną visos katės paskiepijamos nuo blusų. „Juk gali jų būti žolėje“, – mano kačių veisėja.

Kieme gyvena dar viena katė, S. Žilinskienės žodžiais, paprasta, lietuviška, kiemo veislės, meiliai vadinama Burbuliuku. Ji gaudo peles ir atneša šeimininkams.

Paveldėjimas – painus dalykas

Snieginio Bengalijos katino kailis išsiskiria spalva – balta su tamsiomis dėmėmis. Iš Maskvos parvežta porelė jau turėjo palikuonių, bet kol kas – nė vieno snieginio. Kačiukų kailis buvo tamsios spalvos. „Paveldėjimas – painus dalykas“, – teigia S. Žilinskienė.

Nors dokumentuose įrašyti protėvių veislės požymiai, bet nežinia, kada pasirodys dominuojantis genas. Pasak Svetlanos, ypač retai pasitaiko mėlyna Abisinijos katės spalva.

S. Žilinskienė parodose dažniausiai dalyvauja ne su viena, o su keliomis katėmis. Jai padeda vaikai – šešiolikmetė dukra Viktorija ir aštuoniolikmetis sūnus Artūras. Jie taip pat domisi felinologija. Viktorija nori tapti kačių parodų teisėja, todėl gilinasi į šį mokslą. Artūras per paro­das padeda teisėjams.

Informacijos šaltinis: