Augintinių priežiūra – jautri tema, kuria Lietuvoje diskutuojama vis aktyviau. Tačiau kone kasdien tenka susidurti su šiurpą keliančiais atvejais, kai žmonės su gyvūnais pasielgia taip, kaip sunku būtų įsivaizduoti. Šį kartą vieno skaitomiausių portalų lrytas.lt Augintinio rubrika kviečia prisidėti prie takso mišrūnės Martos gerovės. Kalytei likimas nepagailėjo išbandymų. Sostinėje įsikūrę VšĮ „Naminukai“ savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo sukrečiančia istorija.

Perspėjame, kad turinys gali būti sukrečiantis silpnų nervų skaitytojams.

„Istorija, kurią dabar pabandysiu trumpai perteikti gali pasirodyti kaip iš tamsių laikų, bet ne… Ji įvyko dabar, vos įkopus į 2020m. Takso mišrūnė Marta maždaug 10 metų gyveno kaime, prie būdos, tiksliau kažko panašaus į būdą, primestą senų skudurų. Vesdavo šuniukus, kurie mirdavo sušalę, o netyčinis likutis būdavo „išstumdomas“ kaimiečiams. Valgydavo tai, kas likdavo (jeigu likdavo) nuo stalo.

Maždaug nuo Naujųjų metų Marta nebelindo iš savo būdos ir nieko neprisileido. Šeimininkai nusprendė, kad jų senas šuo „susiruošė mirti“ ir paliko ją ramybėje. Apie tai sužinojusi neabejinga mergina nuėjo pasižiūrėti ir išviliojusi Martą maistu pamatė kraupų vaizdą – vietoj galinės kojos styrantį atvirą kaulą! Visą tą laiką kol kalytė kentė nežmoniškus skausmus, šeimininkai ją jau buvo palaidoję (net maisto indelių nebeliko)… Niekas neįsivaizduoja, kas taip nuskriaudė Martą, kam ji užkliuvo ir kaip ji prarado koją“, – socialiniame tinkle rašė gyvūnų globos organizacijos atstovai.

Tąkart reikiama suma Martos gydymui buvo surinkta, tačiau dabar tam, kad ji tinkamai sveiktų, reikia tinkamos globos. Kreipiamės į skaitytojus, kurie galbūt turės pakankamai noro ir kantrybės globoti tokį šunelį.

„Ačiū Jums, kad išgirdote Martos pagalbos šauksmą. Jūsų dėka Marta jau šiandien atkeliavo į Vilnių ir šiuo metu yra operuojama vienos geriausių chirurgių Lietuvoje. Rytoj ji bus „išrašyta“ namo… O dabar apie Martos namus. Namų Marta neturi. Galima sakyti- niekada neturėjo, kaip ir tikrų šeimininkų.

Paimta iš „kažkur“ per balių, kai buvo dar mažas šuniukas, vėliau išvežta kaiman pas močiutę, kuri prikaustyta prie patalo. Marta visada gyveno lauke- nepririšta, laisvai lakstanti kur nori. Kaimynai kaip mokėjo sukalė būdą, kad ji bent turėtų, kur įlįsti per šalčius. Kam kas likdavo nuo stalo atitekdavo Martai. Kai nelikdavo, Marta pati lėkdavo per kaimą kaulyti. Močiutė mirė, o Marta liko. Kasmet vesdavo šuniukus, kurie dažniausiai sušaldavo ir neišgyvendavo. Maždaug per naujuosius Marta prarado galinę koją. Niekas nežino nei kur, nei kaip.

Ką daryti su Marta po operacijos? Ji gali grįžti ten pat, bet ar tai tikrai geriausia išeitis? Gal kas norėtų paglboti Martą?

Jai 10 metų. Marta likusį gyvenimą bus be galinės kojos (vaikščioti prisitaikys). Bute niekada negyvenusi. Buvo laisva, tad nemokinta vaikščioti su pavadėliu. Galimai nemėgsta/ bijo mažų vaikų. Puikiai sutaria su katinais. Svetimų žmonių prisibijo, bet susipažinusi draugauja. Marta – taksės mišrūnė. Ar įmanoma viską pradėti nuo pradžių? Nuo globos? Naujų namų? Meilės? Ar Marta gali turėti tai, ko niekada neturėjo?

Jeigu galite suteikti Martai namus arba bent laikiną globą po operacijos (kol pilnai atsigaus), skambinkite Veronikai 8 688 35002“, – rašo VšĮ „Naminukai“.

Portalas lrytas.lt primena, kad aukoti Martai galima: VšĮ „Naminukai“ A/S: LT417300010152012189 (Swedbank) Mokėjimo paskirtis: Taksytei Martai Ne Lietuvoje gyvenantys tautiečiai taip pat turi galimybę prisidėti prie gerų darbų, Jūsų patogumui turime PayPal sąskaitą: PayPal.Me/naminukai

Gintarė Kami

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE:

VOKIEČIŲ MAŽŲJŲ ŠPICŲ VADA VEISLYNE ANGELO BUČINYS

AUGINTINIŲ APRANGA ŠALTUOJU METŲ LAIKU: SVEIKATA AR MADA?

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?