Gamta karantino nežino: per dešimt dienų į Lietuvos jūrų muziejų atgabenta jau net 10 nusilpusių ruoniukų-pamestinukų iš Baltijos pajūrio. Aštuoni iš jų – patys silpniausi – yra gydomi improvizuotoje laboratorijoje: dviejose voniose, kurios įrengtos viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų. Priešais – darbuotojų kabinetas. Trys specialistai, pasikeisdami, dieną-naktį budi prie šių nelaimėlių. Duoda vaistus, maitina, valo.

Ruonių jauniklius prižiūrintis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakojo, kad pirmasis jauniklis buvo rastas prieš dešimt dienų. „O paskui pasipylė beveik kas dieną, šiandien – net du“, – pasakojo Arūnas. – Du ruoniukus patys pagal pranešimą atsivežėm, kitus atgabeno „Nuaras“. Vežami iš visos pakrantės: Būtingės, Palangos, Girulių, Juodkrantės, Nidos. Visi devyni – tikri skurdukai, o menkiausia yra užvakar su tamsa atvežta ruoniukė – ji sveria vos 11 kilogramų net – keliais kilogramais lengvesnė už ką tik gimusį ruoniuką. Tai rodo, kad gyvūnui teko badauti likus be mamos. Jai sužalotas snukutis, išplėštas net vienas dantis – panašu, kad šuo nučiupo dantimis iš snukučio ir draskė“.

Ir kiti aštuoni jaunikliai – sukandžioti šunų ir laukinių gyvūnų, sukapoti paukščių. Visiems yra skirti antibiotikai, kurie lengvina žaidų gijimą ir neleidžia joms supūliuoti. Visi gyvūnai pirmiausia yra girdomi tik fiziologiniu tirpalu, vėliau pereinama prie skystos tyrės iš žuvies, grietinėlės, vitaminų bei papildų, kuri irgi duodama per zondą. Arūnas Grušas džiaugiasi, kad nei vienas gyvūnas neturi virškinimo problemų. „Visi ėda noriai, nuo skystesnės tyrės pereina prie tirštesnės ir jau du maitinasi žuvyte. Tiedu jau yra išgabenti į karantino baseinėlį muziejuje. Jeigu visi taip gerai stiprės, tai kasdien po vieną keliaus į muziejų, nes dviejose voniose tiek gyvūnų sutalpinti neįmanoma“, – pasakojo A. Grušas.

Pernai Lietuvos jūrų muziejus išgydė ir į laisvę paleido net penkiolika Baltijos pilkųjų ruonių. Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 30 metų buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras jau statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams. Prie Baltijos pilkųjų ruonių gelbėjimo projekto prisideda ir AB „Novaturas“. Išgelbėtiems ruoniukams Klaipėdoje rinks žemaitiškus vardus Baltijos pilkieji ruoniai (lot. Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Lietuvos jūrų muziejus

Informacijos šaltinis: lrytas.lt

TAIP PAT SKAITYKITE:

KAČIŲ VEISLĖS: TAJŲ KATĖ (THAI) – TAIKI, MEILI, SANGVINIŠKO TIPO BŪTYBĖ

VOKIEČIŲ MAŽŲJŲ ŠPICŲ VADA VEISLYNE ANGELO BUČINYS

ERKĖS BUNDA: PATARIMAI KAIP APSAUGOTI SAVO AUGINTINIUS NUO ERKIŲ PLATINAMŲ LIGŲ

KADA GERIAUSIA ATLIKTI STERILIZACIJĄ/KASTRACIJĄ KATEI/KATINUI? VETERINARO ATSAKYMAS!

GERIAUSIAS VETERINARAS JŪSŲ AUGINTINIUI. KOKS JIS?