Vieni šeimininkai savo augintinius laiko protingais — tokiais, kaip ir jie patys. Kiti, atvirkščiai, įsitikinę, kad gyvūnai nesugeba mąstyti — jų elgesys paremtas tik aklu instinktu. Tačiau koks iš tikrųjų mūsų augintinių intelektas?

Kas yra gyvūno protas? Mokslininkų nuomone, tai instinktų ir sąlyginių refleksų derinys, kuris atsiranda kaip gyvūno patirties rezultatas. Tad gebėjimą šiuos įpročius panaudoti reikiamoje situacijoje mes galime vadinti „žvėrišku protu“.

Įvairių rūšių gyvūnai turi nevienodus sugebėjimus protauti. Kuo aukščiau gyvūnas stovi ant evoliucijos laiptų, tuo atitinkamai aukštesnis jo intelektas. Be beždžionių, nuovokiausiais laikomi plėšrūnai — jiems tenka nuolat ieškoti naujų aukos persekiojimo ir apgaulės būdų.

Naminiai gyvūnai, gyvendami šalia mūsų, kartais perima kai kuriuos mūsų elgesio bruožus. Todėl mes dažnai sužmoginame augintinių elgesį ir manome, kad tai — jų veiklos intelektualumas. Taip gimsta apgaulingas suvokimas apie puikius mūsų naminių augintinių protinius gebėjimus.

Sofos šunelių protas

Šunys sumanūs: patekę į nepažįstamą situaciją, apie kurią instinktas nieko nesako, o refleksai dar neatidirbti, jie kartais intuityviai elgiasi pagal tinkamą modelį. Pavyzdžiui, pikti šunys žmogui nekanda į tvirtą rankovę — jie ieško neapsaugotos vietos. Medžiokliniai šunys kartais atspėja kiškio suktybes, gali numatyti, iš kurios olos angos pasirodys lapė. Piemenų šunys taip gerai perpranta savo globotinių karvių ir avių charakterius, kad gali nuspėti, kur nuklys banda.

Sužinojęs šeimininko silpnybes, šuo puikiai žino, ką reikia daryti, kad jį sugraudintų, išprašytų iš jo gardumyną arba žaislą. Šuo supranta, kaip paspausti durų rankeną, kad jos atsidarytų, nors skirtingų veislių šunys turi nevienodus protinius gebėjimus. Viskas priklauso nuo to, kokiam tikslui buvo išvesta veislė.

Patys protingiausi ir lengviausiai mokomi yra tarnybiniai ir piemenų šunys: vokiečių aviganiai, koliai, retriveriai, šelčiai ir borderkoliai. Antrąją vietą pagal protinius gebėjimus užima kurtai, skalikai, o sąrašą užbaigia, žinoma, simpatingos dekoratyvinės veislės — čichua-chua, papiljonai ir toiterjerai.

Visų šunų gera atmintis: ilgam įsimena kvapus, vaizdus ir garsus. Dresūra padeda vystyti bet kokio šuns protinius gebėjimus. Iš pradžių augintinį mokykite paprastų komandų. Vėliau palaipsniui duokite sudėtingesnių komandų — taip priversite šunį „judinti smegenis“.

Noriu – galvoju, noriu – ne!

Kačių būna protingų ir nelabai — tai priklauso nuo pačios katės. Vienos numato situaciją ir priima sprendimą. Kitos žino, kaip elgtis, tačiau dedasi, kad nesupranta: paprasčiausiai nenori. Visos katės turi tik vieną bendrą panašumą — atpažįsta šeimininko mimiką, balsą, gestus ir jaučia jo nuotaiką. Jos elgiasi pagal bandymų ir klaidų metodą: iš pradžių ką nors padaro ir, gavusios teigiamą arba neigiamą rezultatą, savo patirtį pritaiko ateityje. Jeigu katė kartą sugebėjo atidaryti duris, pakišusi po jomis leteną, ji ir ateityje taip elgsis.

Katė, palyginti su šunimi, — uždaras padaras. Ji yra savotiška intrigantė. Jeigu katė myli šeimininką, protinga gali būti tik jam, o pašaliniam žmogui ji neatsiskleidžia ir yra paprastas žvėrelis.

Užsispyrusi ir savavališka katė sunkiai pasiduoda dresūrai: ją galima ko nors išmokyti tik radus individualų „priėjimą“. Norėdami katę išmokyti tuštintis į šalia tualeto esančią dėžutę arba kokių nors sudėtingesnių dalykų, jums teks su ja „susitarti“, įgyti jos pasitikėjimą. Jeigu vaidinate, kad mylite savo katę, ji tai būtinai pajus ir nepaklus jums. Neapgausite jos intuicijos!

Pasaulį užkariaus žiurkės

Graužikų šeimoje intelektualėmis pripažintos žiurkės. Ne veltui rudosioms, pilkų naminių žiurkių giminaitėms, pavyko užgrobti visas įmanomas vietas, esančias kaimynystėje su žmogumi, ir išstumti mažesnes varžoves — peles. Žiurkės pasižymi loginiu mąstymu: jos geba nustatyti tarp veiksmo ir pasekmės ryšį bei atskirti, kur yra atsitiktinumas. Anksčiau buvo manoma, kad tai sugeba tik žmogus.

Žiurkės moka paimti maistą iš sunkiai prieinamos vietos. Jos gali išgerti saulėgrąžų aliejų iš butelio — nuleidžia per butelio kaklelį uodegą ir laižo nuo jos aliejų. Be to, tokiu būdu ištuština visą butelį iki paskutinio lašelio! Tačiau jeigu bandysite žiurkes dresuoti, kažin ar pavyks: jos tiesiog pritaiko savo patirtį ir gamtinius „duomenis“.

O žiurkėnai ir jūros kiaulytės visai nesugeba sukurti logiškos grandinės. Jie atpažįsta šeimininką, įsimena namelį bei ėdalo indelį, tačiau tuo jų mąstymas ir apsiriboja. Ir nebandykite naminių gyvūnų padaryti protingesnių, nei jie yra.

Uždavinys papūgai

Protingiausiais paukščiais pripažintos papūgos, ereliai ir… varnos! Varnų smegenys yra 2,5 karto didesnės už balandžio. „Juodieji paukščiai“ lengvai mokomi, be to, jie lengvai naudojasi įgytais įgūdžiais. Prityrusios varnos moko jauniklius išgyventi mieste, o šie greitai perima naudingą patirtį. Varnos gali atidaryti pieno pakuotę, nuimti dangtį nuo karšto puodo. Be to, jos net linksminasi, besisupdamos ant dangčio ir erzindamos šunis! Amerikoje buvo užfiksuotas atvejis, kai varnos perskrisdavo kelią tik degant žaliai šviesai. Vadinasi, jos sugeba pamėgdžioti. Kai kurių mokslininkų nuomone, varnos protingesnės už šimpanzes.

Šiuo požiūriu papūgos nusileidžia varnoms, tačiau yra pranašesnės beveik už visus kitus paukščius. Nors mėgdžioti žmogaus balsą gali daugelis sparnuočių, tik stambiosios papūgos — aros ir žako — geba pasakyti išmoktus žodžius tinkamoje vietoje. Dresuotos papūgos moka atlikti gana sudėtingus cirko triukus. Amerikoje yra netgi „Papūgų šou“, kur paukščiai važinėja dviračiais ir sprendžia nesudėtingus matematikos uždavinius.

Jeigu norite, kad jūsų papūga tobulintųsi kalbos srityje ir atliktų komandas, jums reikia tik kantrybės. Dresuokite savo augintinį, ir rezultatų neteks ilgai laukti! Tiesa, banguotosios papūgėlės ne tokios talentingos, kaip jų stambieji giminaičiai.

Dideli plėšrūs paukščiai maistui gauti pasitelkia pagalbinių priemonių. Pavyzdžiui, kad sudaužytų kiaušinį arba vėžlio kiautą, jie iš aukštai meta akmenį. Tropiniai kikiliai plonu aštriu dygliu iš drevės ištraukia riebias lervas. O kanarėlės, naminiai balandžiai bei amadinai savo sparnuotiesiems giminaičiams nusileidžia ir sumanumu, ir refleksais.

Ak, tie šaltakraujai

Iš visų šaltakraujų — gyvačių, krokodilų, driežų ir varlių — sumanumo testą „praėjo“ tik baliniai vėžliai: jie sugebėjo suprasti, kad judantis „daiktas“, besislepiantis už širmos, greitai pasirodys iš kitos pusės, tai yra vėžliai mintyse sudarė judėjimo trajektoriją! Kiti jų giminaičiai iš karto nustodavo domėtis išnykusiu maistu — akys nemato, ir nereikia galvoti.

O sausumos vėžliai, pasirodo, ne tokie protingi, nors per kelis metus ima atpažinti savo šeimininką, jo šlepečių garsą, taigi jį susieja su maistu ir, jeigu yra alkani, skuba pasitikti. Tuo tarpu akvariumo žuvytės visiškai nemoka sudaryti logiškos grandinės: jų elgesys paremtas tik refleksais.

Protingesnės už aštuonkojį!

„Savaitė“

Nuotraukos: ©pixabay.com

Informacijos šaltinis: