Artėjant gražiausioms metų šventėms, kurių dovanomis kartais tampa ir naminiai augintiniai, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina potencialius šunų savininkus atsakingai įvertinti visas aplinkybes prieš nusprendžiant įsigyti augintinį. Specialistai patvirtino 10 praktinių gairių, padėsiančių atsakingai išsirinkti naują šuniuką.

Tai padės užtikrinti, kad šunų savininkai gerai suprastų planuojamo įsigyti šuns geros sveikatos svarbą, galėtų patikrinti, ar prieš patenkant į naujus namus šuo gavo tinkamą veterinarinę priežiūrą, socializaciją, ar jam buvo atlikti veislei būdingų ligų tyrimai, ir gauti kitą būtiną informaciją.

Nusprendęs įsigyti šunį, žmogus turėtų:

1. Vengti grįsti savo sprendimą pagal šuns išvaizdą. Prioritetas turėtų būti gyvūno sveikata, gerovė bei temperamentas, ir tik tada – išvaizda.

2. Jei planuojama įsigyti veislinį šunį, atlikti išsamų tyrimą apie planuojamą įsigyti veislę, kadangi skirtingų veislių šunys turi skirtingus poreikius ir charakterį. Rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju dėl sveikatos problemų, į kurias yra linkusios tam tikros veislės, bei įsitikinti, kad pasirinktas šuo yra tinkamas pagal būsimo savininko gyvenimo būdą ir namų aplinką.

3. Įvertinti vidutinį pageidaujamo šuns gyvenimo laikotarpį ir paskaičiuoti būtinas sąnaudas viso šuns gyvenimo priežiūrai (tiek finansines, tiek savo laiko, kurį reikės skirti vedžiojimui ir pan.).

4. Prašyti šuns pardavėjo parodyti įrašus apie šuniukui atliktas veterinarines procedūras. Įsitikinti, kad jam buvo atliktos visos privalomos procedūros. Tai apima įrašus apie šuniukui atliktą vakcinaciją prieš užkrečiamąsias ligas, vaistus nuo vidaus ir išorės parazitų, taip pat atliktas kitas papildomas procedūras. Būtina patikrinti, ar veisėjas atliko visus būtinus ir įmanomus sveikatos testus šuniuko tėvams dėl veislei būdingų genetinių ligų. Būtina paprašyti pardavėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad šuniuko tėvai yra sveiki bei buvo tinkami veisti.

5. Visada pamatyti šuniuką su tikrąja jo mama aplinkoje, kurioje jis buvo veisiamas ir praleidžia pirmuosius savo gyvenimo mėnesius. Prašyti pardavėjo parodyti visus vados šuniukus, jei jie dar yra. Sužinoti kas yra šuniukų tėvas ir turėti galimybę kreiptis į jo savininkus. Labai svarbu įsitikinti, kad šuniukai yra sveiki, linksmi, auga tokioje aplinkoje, kuri atitinka visus šuniuko gerovės poreikius.

6. Įsitikinti, kad būsimas savininko šuniukas buvo socializuojamas ir turėjo atitinkamus gerus patyrimus nuo pat gimimo dienos. Tai apima gerą patirtį su žmonėmis, kitų rūšių gyvūnais, vietas ir situacijas, kuriose šuo gali atsidurti būdamas jau suaugęs, įskaitant, bet neapsiribojant įprasta namų aplinka.

7. Įsitikinti, kad šuniukas buvo laikomas su mama iki tinkamo jį atskirti amžiaus. Šuniukai negali būti atiduodami ankščiau nei 8 savaičių amžiaus.

8. Pareikalauti veisėjo, iš kurio planuojama pirkti veislinį šuniuką, veiklos registracijos numerio. Kiekvienas veisėjas, vykdantis tokią veiklą, privalo būti registruotas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir atitikti numatytus reikalavimus siekiant užtikrinti veisiamų gyvūnų gerovę. Taip pat – reikalauti veislinio šuniuko registracijos ir kilmę įrodančius dokumentų, kuriuos turi turėti kiekvienas atsakingas veisėjas, registruotas veisėjus vienijančioje įstaigoje. Dokumentai naujajam savininkui turi būti perduodami šuniuko pirkimo metu. Jie negali būti „padaryti ar perduoti vėliau“.

9. Pirkti tik mikroschema paženklintą šuniuką. Reikalauti tiek veislinio, tiek neveislinio šuniuko pardavėjo perduoti pirkėjui šuniuko pasą, kuriame būtų nurodytas šuniuko poodinės mikroschemos numeris bei informacija apie šuniukui atliktas veterinarines procedūras. Reikalauti pasirašyti šuniuko pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būtų numatytos pardavėjo ir pirkėjo atsakomybės. Būtina įsidėmėti, kad nesant jokio šuns perdavimo dokumento ir jei šuniukas nebuvo paženklintas, išsireikalauti kompensacijos už sergantį ar nugaišusį gyvūną yra labai sunku, o dažniausiai – neįmanoma.

10. Turėti galvoje apie prisiimamą teisinę atsakomybę už gyvūno gerovę pagal LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kuriame nurodoma, kad „Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia“.